Ar įmanoma vienu metu būti universiteto prorektore, dėstytoja, aktyvia visuomenininke ir parašyti įtraukiantį romaną? Pasirodo – galima. Helga M. Kauzonė tai įrodo jau trečią kartą. Neseniai pasirodžiusi jos naujausia knyga „Baltazaro dilema“ intriguoja ne tik detektyvine linija, bet ir giliomis moralinėmis temomis. Autorė kviečia skaitytojus pasinerti į žmogaus sąžinės, atsakomybės ir vidinių išbandymų labirintus. 

Apie naująjį kūrinį, rašymo ritualus ir tai, kaip gimsta istorijos, – pokalbyje su autore.

Neseniai pristatėte savo trečiąją knygą „Baltazaro dilema“. Apie ką ši knyga? Kokias problemas ji nagrinėja?
– „Baltazaro dilema“ – tai kūrinys apie pasirinkimus, formuojančius ne tik žmogaus likimą, bet ir jo sąžinę. Romano veikėjai atsiduria situacijose, kuriose tenka rinktis tarp dviejų blogybių – sprendimai, kuriuos jie priima, skaitytojui kelia klausimą: kas iš tiesų esame mes patys? Tai labiau psichologinis ir poetinis pasakojimas apie atsakomybę, tiesos paieškas ir žmogaus pasirinkimus, o mintis „kas nužudė ką“ tampa tik katalizatoriumi, atskleidžiančiu tikrąsias veikėjų vertybes ir vidinius konfliktus. 

 „Baltazaro dilema“ – atstovauja detektyvo žanrui, tačiau šioje netradicinėje istorijoje derinu kriminalinio siužeto įtampą su gilesniais filosofiniais apmąstymais. Knygoje subtiliai įpinu religinį aspektą – skaitytojas joje ras abejones, tikėjimo paieškas. Viskas vyksta paslaptinga legenda apgaubtame nedideliame miestelyje Pietų Europoje. Veiksmas sukasi apie kilmingų palikuonių bendriją, turinčią savo uždarą pasaulį, tradicijas ir neišspręstus konfliktus. 

 Pagrindinis herojus vaikystėje yra patyręs stiprų psichologinį sukrėtimą, po kurio jo protas liko pažeistas – tai atsispindi jo elgesyje, sprendimuose ir vidinėse kovose. Knygoje nagrinėju, kaip neišgydytos vidinės žaizdos gali pasireikšti netikėtais būdais – emociniais ar net fiziniais protrūkiais. 

 Be to, knygoje eksperimentuoju su haiku – bandau perteikti personažų būsenas ir kuriu ypatingą atmosferą. 

Kaip gimė šios knygos siužetas? Ar jis turi sąsajų su ankstesniais Jūsų kūriniais?
– Šios knygos siužetas gimė pandemijos metu, kai visą laikotarpį dirbau didžiausioje COVID ligoninėje ir iš arti mačiau tiek fizinius, tiek psichologinius žmonių išbandymus – tiek pacientų, tiek ligoninės personalo. Pandemijos patirtys, stiprūs emociniai išgyvenimai ir suvokimas, kokia trapi gali būti žmogaus psichika, neabejotinai padiktavo kai kurias siužeto gaires ir temų pasirinkimą. 

–Nors mano ankstesnių knygų siužetai ir žanrai skiriasi – nuo mokslinės fantastikos ir psichologinės dramos iki detektyvo ir haiku, visose jose yra dvi bendros dedamosios. Pirmoji – žmogaus vidinė kova su savo baimėmis, sąžine ir moralinėmis dilemomis. O antrąją kol kas neskubėsiu atskleisti – tai turėtų atrasti pats skaitytojas. Todėl, nors mano pasakojimai nėra vienos istorijos tęsiniai, šias knygas drąsiai galėčiau pavadinti savotiška trilogija, jungiančia pagrindines mano kūrybos idėjas. 

Kaip pati vertinate šią knygą? Ar jaučiate savo, kaip rašytojos, augimą?
– Man „Baltazaro dilema“ yra svarbus žingsnis – tiek kaip kūrėjai, tiek kaip žmogui. Rašydama ją jaučiau, kad drąsiau kalbu apie sudėtingus dalykus ir labiau pasitikiu savo balsu. Jaučiu, kad augu, o tai motyvuoja kurti toliau. 

Esate KSU universiteto prorektorė, dėstytoja, aktyviai dalyvaujate visuomeninėje veikloje. Kaip pavyksta suderinti tiek daug veiklų ir išlikti produktyviai?
– Pagrindinis dalykas – aiškus prioritetų nusistatymas ir disciplina. Kai myli tai, ką darai, randi energijos net ir po ilgos dienos. O kai reikia pabėgti nuo rutinos, vieni žmonės keliauja ar kopia į kalnus, o aš atsipalaiduoju ir atgaunu jėgas rašydama – tai mano būdas išsivalyti mintis ir įkvėpti naujos motyvacijos. 

Koks Jūsų rašymo ritualas? Ar turite tam tikrų įpročių, be kurių negalite kurti?
– Man svarbiausia – tyla ir laikas. Niekada neskubu rašyti. Dažniausiai rašau dienai nurimus arba dar prieš saulėtekį, kai miestas snaudžia, o aplinka sustingusi ir tyli (kitaip neįmanoma – juk dieną esu pasinėrusi į darbus). Šalia visada turiu mėgstamą puodelį kavos ir kruasaną – mažas, bet svarbus ritualas, padedantis susikaupti. 

 Neturiu griežto rašymo tvarkaraščio – rašau tik tada, kai pajuntu tą mistinį vidinį impulsą – įkvėpimą. Žavi ir pats kūrybos procesas: kai istorija jau sugulusi į tekstą, o tu gali žaisti – perdėlioti siužetus, keisti perspektyvas, atrasti naujas prasmes. Šis etapas man suteikia daugiausia džiaugsmo ir leidžia pasijusti tikra savo istorijų architekte. 

Kokius autorius mėgstate skaityti pati? Gal turite kūrėjų, kurie Jus įkvepia?
– Mėgstu skaityti Haruki Murakami, Gabriel García Márquez, F. Scott Fitzgeraldo kūrybą. Jie visi geba subtiliai kurti personažų pasaulius ir nagrinėti gilius egzistencinius klausimus – tai mane įkvepia. 

Ar „Baltazaro dilema“ bus pristatyta artėjančioje Vilniaus knygų mugėje?
– Taip, labai tikiuosi pristatyti „Baltazaro dilemą“ artėjančioje Knygų mugėje ir susitikti su skaitytojais gyvai. 

Kur skaitytojai gali įsigyti Jūsų naujausią knygą?
– Knygą „Baltazaro dilema“ jau dabar galima įsigyti internetu, o nuo liepos vidurio – ir didžiuosiuose knygynuose. 

Kokie Jūsų ateities planai?
– Ateitis žavi savo paslaptingumu – ji kupina netikėtumų ir galimybių, kurių šiandien dar negalime numatyti. Naujų knygų tikrai bus – esu sau pasižadėjusi kas penkerius metus išleisti naują kūrinį. Taip pat planuoju parašyti vadovėlį „Sveikatos ekonomika ir politika: nuo teorijos iki praktikos“, kuris būtų naudingas ne tik studentams, bet ir gydymo įstaigoms bei politikams, priimantiems sprendimus sveikatos sistemoje. 

–Galbūt vieną dieną įkursiu ir savo knygyną – vietą, kurioje knygos ir žmonės susitiktų prasmingiems pokalbiams.