R. Kondratavičiūtė (E. Nakvosaitės nuotr.)

Vos prieš keletą dienų Vilniaus rotušėje buvo iškilmingai įteikti bakalauro bei magistro diplomai KSU absolventams. Tarp jų – ir Rasai Kondratavičiūtei, pirmosios Mados industrijos laidos Lietuvoje bei Baltijos šalyse absolventei. Su Rasa kalbamės apie puikiai įvertintą jos bakalauro baigiamąjį darbą, mados leidinius, ypač jos tyrinėtą „Bangą“, ir ateities planus.

Ką tik baigei studijas KSU. Kokie jausmai, mintys sukasi tavo galvoje?

Tikriausiai kaip ir kiekvienas studentas visų pirma jaučiuosi laiminga baigusi studijas – dar vieną svarbų etapą savo gyvenime. Vis dėl to, 3,5 metų yra ilgas laikotarpis, pasiilgsiu studijų ir įdomių paskaitų, to ganėtinai lengvo studentiško gyvenimo, nors jau labai norisi keliauti toliau, išbandyti save rimtesniuose dalykuose. Prasideda kitas svarbus laikotarpis, kuris šiek tiek baugina – darbo paieškos. Tokie dvejopi jausmai ir mintys, tačiau žinau, kad manęs laukia įdomus, pilnas iššūkių ir, tikiuosi, kūrybingas naujas etapas.

Ką svarbiausio pasiėmei iš savo studijų, ką nešiesi į pasaulį?

Visų pirma, studijų metu išaugau kaip žmogus pasaulio supratimu. Kiekvienas ateiname į universitetą dar vaikas, o studijuodami prisiliečiame prie savarankiškumo, tam tikrų problemų sprendimo. Į pasaulį nešiuosi susiformavusį mados ir stiliaus supratimą, ne tik teorines, bet ir praktines žinias, įgytas studijuojant.

Papasakok apie savo bakalauro baigiamąjį darbą.

Mano baigiamojo darbo tema – „Mados samprata ir jos komunikacija Lietuvoje 1975-1995: žurnalo „Banga“ atvejis“. Taigi, nagrinėjau tuometinę madą, jos komunikacijos kanalus, pačius žurnalus kaip reiškinius. Gilinausi į Sovietų Sąjungos mados supratimą, kaip tai veikė Lietuvos madą ir apskritai – aprangos kultūrą.

Kaip pasirinkai šią temą?

Dar praėjusių metų vasarį turėjome pasirinkti temas savo bakalauro darbams. Galėjome rinktis iš pasiūlytų arba sugalvoti savo. Ši tema buvo pasiūlyta, rašydama ją kiek pakeičiau. Ir labai gerai atsimenu pasirinkimų dieną – atsiverčiau temų sąrašą ir ši iškart krito į akį. Dar nebaigus visų skaityti (o jų tikrai buvo nemažai) buvau visiškai tikra, kad pasirinksiu būtent šią temą. Galbūt įtakos turėjo tai, kad domiuosi žurnalais, perku ir skaitau pagrindinius lietuviškus madų žurnalus, nepraleidžiu progos įsigyti ir užsienio leidinių, kiekvienas mano rytas prasideda nuo naujienų peržvelgimo internete, blogų skaitymo. Taip pat temos pasirinkimui įtakos turėjo ir antrame kurse studijuotas Mados žurnalistikos modulis. Man jis ypač patiko.

Kuo ypatingas žurnalas „Banga“?

Žurnalas „Banga“ – pirmasis ir vienintelis sovietmečiu leistas žurnalas apie madą Lietuvoje, kuris moksliniu požiūriu beveik nenagrinėtas. Vienintelis straipsnis, kuriame analizuojamas žurnalas „Banga“ yra 2011 m. publikuotas L. Janauskienės publikacija „Sovietų Sąjungos aprangos kontrolės mechanizmas: Baltijos šalių mados žurnalai „Banga“, „Rigas Modes“, „Siluett“ 1970-1990 m.“. Tuo ir ypatingas šis žurnalas – tai buvo pirmas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje, kuris beveik niekur neminimas ir nenagrinėjamas. O juk nuo jo ir prasidėjo mados suvokimas.

Ar rašant darbą pakako medžiagos? Papasakok plačiau apie darbo rašymo, tyrimo procesą.

Medžiagos pakako, vis dėl to užbaigiau darbą, apsigyniau ir net labai geru įvertinimu (šypsosi).

Perverčiau visus žurnalo numerius nuo 1962 m. (leidimo pradžios) iki 2003 m. (leidimo pabaigos). Gilinausi į 19 žurnalo numerių, išleistų mano tiriamu laikotarpiu. Jie saugojami Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Į šią biblioteką keliavau kaip į darbą, nes pagrindinis mano tyrimo įrankis – žurnalai, kuriuos galėjau vartyti tik bibliotekoje.

Mano tyrimas susidėjo iš dviejų dalių – ekspertų kokybinio interviu ir turinio analizės. Kalbinau tris su mada ar mados žurnalais susijusius ekspertus. Deja, negaliu atskleisti ekspertų pavardžių, tačiau vienas ekspertas tuomet ir iki šiol dirba mados kūrimo, dizaino srityje, kitas – daugiau specializavosi konstravimo – siuvimo srityje ir trečias ekspertas dirba mados filosofijos srityje. Su kiekvienu ekspertu susitikau atskirai, kalbinau, kas buvo tikrai smagu, galėjau geriau suprasti darbo specifiką, išgirsti ir perteikti jų mintis savo darbe. Iš dalies ir pati pasijutau kaip žurnalistė, derinau laiką, ruošiau klausimus, gilinausi į temą.

Pats rašymo procesas, manau kaip ir kiekvienam studentui, banguotas toks. Vieną dieną prirašai ir džiaugiesi, nes mintys liejasi laisvai ir teisingai. Kitą dieną išspaudi vos kelis sakinius, bet ir tuos ištrini.

Kokius svarbiausius dalykus atradai tyrinėdama „Bangą“? Kas tau pačiai buvo įdomiausia?

Supratau, kaip stipriai tuometinė valdžia veikė mados lauką – kontroliavo kūrėjus, žurnalo rengimą ir leidybą. Taip pat, kad mada Lietuvoje buvo priklausoma nuo Sovietų Sąjungos ideologijos, politinės bei ekonominės padėties. Apie pačią madą – kad ji buvo vienoda ir uniforminė, tačiau tai buvo dangstoma klasikos, santūrumo ir paprastumo sąvokomis. Taip pat, kad žurnalas „Banga“ buvo svarbi mados gairė ir darė didelę įtaką visuomenės apsirengimo kultūrai.

Įdomiausia buvo pamatyti tuos senus leidinius. Kokios fotografijos ir tekstai buvo publikuojami apie tuometinę madą. Taip pat, kaip per tuos 20 metų keitėsi pats žurnalas.

Galbūt turi minčių, kaip galėtum pritaikyti savo darbo rezultatus? Ar svarstei rašyti blogą?

Mintis apie blogo rašymą seniai sukasi galvoje, tačiau vis sugebėdavau atrasti pasiteisinimų jo nepradėti. Ši idėja ypač sustiprėjo rašant bakalauro darbą, tačiau tvirtai žinojau, kad noriu pirmiausia kokybiškai užbaigti studijas, o tada jau galėsiu pradėti „bloginti“. Tad taip, manau, kad mano darbo rezultatai ir įgyta patirtis jį rašant tikrai galėtų pasitarnauti tolimesnėje veikloje.

Kokius mados žurnalus skaitai pati?

Skaitau, kaip ir dauguma, populiariausius žurnalus. Iš lietuviškų – „Ikona“, „L’Officiel“. Taip pat mėgstu ir užsienietiškus „Vogue“ bei „Elle“. Vis stengiuosi iš kelionių jų parsivežti. Nors šiuolaikiniame pasaulyje patogiau ir greičiau yra susipažinti internete su tendencijomis ir naujomis dizainerių kolekcijomis. Taip pat mėgstu paskaitinėti ir blogus.

Kaip, bėgant dešimtmečiams, kito mados žurnalai, jų koncepcija, funkcijos?

Viena iš pagrindinių žurnalų funkcijų dabar yra reklaminė – žurnalai yra tiesiog prikišti įvairių reklaminių žinučių. Žinoma, jie daugiausiai iš to „gyvena“. Todėl tikrai buvo atgaiva akims vartyti seną žurnalą „Banga“, kuriame nebuvo nė vienos reklamos. Na tiksliau sakant, viename numeryje atradau kažką panašaus į reklamą, tačiau tai buvo vienintelis numeris iš visų 19. Žinoma, mano nagrinėtu laikotarpiu Lietuvoje buvo kitokia situacija nei kitur. Sovietinis laikotarpis, cenzūruojami tekstai, nuotraukos, mados.

Kaip planuoji tolimesnę savo ateitį studijų ir karjeros atžvilgiu?

Planų ir svajonių turiu daug. Bent jau kol kas norisi pailsėti nuo studijų, todėl į magistrą stoti neplanuoju. Nors, kas ten žino, po mėnesio kitokios nuomonės gal būsiu (šypsosi).

Kol kas artimiausiuose planuose yra darbas, mėgstama kūrybinė veikla (siuvimas, mezgimas). Taip pat po truputį idėjos apie savo blogą įgauna tam tikrus rėmus.

Žinoma, karjeros planavimas susijęs su baigtomis Mados industrijos studijomis ir galbūt net su žurnalistikos sritimi (šypsosi).