KSU rektorė doc. dr. Gitana Neverienė pasveikino Lietuvos kultūros kongreso suvažiavimo dalyvius, susirinkusius paminėti Lietuvos kongreso šimtmetį ir M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metines. Suvažiavimą atidarė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, Seimo komiteto pirmininkas  Kęstutis Vilkauskas, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, akad, prof. dr. Juozas Jurgutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Gabija Skučaitė, SMK Aukštosios mokyklos bendrakūrėja ir Vilniaus verslo kolegijos direktorė. Suvažiavimas  vyksta birželio 27-28 d., jį galima tiesiogiai stebėti „YouTube“ kanale: spauskite čia.

Kviečiame susipažinti su KSU rektorės doc. dr. Gitanos Neverienės kalba, pasakyta suvažiavime.

Jūsų Ekscelencija, Prezidente,

Gerbiamas Ministre Pirmininke,
Gerbiami Seimo nariai,
Gerbiami akademinės bendruomenės nariai,
Gerbiami svečiai,

Man didelė garbė tarti sveikinimo žodį šioje konferencijoje, skirtoje dviem išskirtiniams įvykiams: Lietuvos kultūros kongreso šimtmečiui ir M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.

Sveikinimo kalbose kalbėtojai išsamiai nušvietė pirmojo Kultūros kongreso svarbą ir jo tikslus, siekiant įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę. Daug gražių žodžių pasakyta ir apie iškiliausią mūsų tautos kūrėją, genijų M. K. Čiurlionį, kurio kūryba tapo tautinės savimonės pagrindu dar iki Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo. Čiurlionis savo tapybos darbais – „Rex“, „Karalių pasaka“, simfonijomis „Miške“, „Jūra“ – kaip niekas kitas perteikė visiškai naują Lietuvos idėją ir vaizdavo ją kaip dvasingumo, stiprybės ir paslapties pasaulį.

Nors Čiurlionis ir Kultūros kongresas laike nesusitiko – menininkas mirė likus keturiolikai metų iki pirmojo kongreso, – idėjiniame lygmenyje jų siekiai artimi: Lietuvos tapatybės išsaugojimas, valstybės išlikimas, kultūra kaip atsparumo šaltinis.

Tiesa, Čiurlionio pasaulio matymas ir Lietuvos vietos jame vizija priklausė ne to meto kultūriniam horizontui, bet gerokai tolimesnei ateičiai.

Jis buvo globalus kūrėjas, kuriam neegzistavo ribos – jo kūryboje susiliejo mokslas, kultūra, kosminis pasaulio matymas ir kone sakrali meilė Lietuvos gamtai.

Čiurlionio kūryba kelia klausimus, kurie išlieka aktualūs ir XXI amžiuje: apie žmogaus vietą visatoje, apie jungtį tarp pojūčių ir žinojimo, tarp vaizduotės ir mokslo.

Jis šiandien yra neatsiejama mūsų tapatybės dalis – kviečiantis kurti Lietuvą, bet kartu būti ir pasaulio žmonėmis: neužsidaryti, nebijoti peržengti ribas, mąstyti ir kurti vizijas, pralenkiančias laiką.

Čiurlionis ne veltui laikomas pirmuoju mūsų tautos kosmopolitu, vizionieriumi.
Jau XX a. pradžioje jis kalbėjo apie tai, ką šiandien vadiname STEAM sinteze – meno, mokslo ir technologinio progreso  jungtimi. Jo vizija apie pasaulį kaip harmoningą visumą, kur menas jungia mokslą ir dvasią, šiandien atrodo dar aktualesnė nei anuomet.

Būtent tokios jungties pavyzdžiu siekia tapti Kazimiero Simonavičiaus universitetas, neseniai įsteigęs Mokslo ir inovacijų institutą – tarpdisciplininę platformą, skirtą dinamiškos, į ateitį orientuotos mokslo infrastruktūros kūrimui. Institutas veikia ne kaip uždara akademinė struktūra, bet kaip atvira žinių ekosistema, kurioje fundamentiniai tyrimai, taikomieji sprendimai ir kultūrinis turinys kuria pridėtinę vertę ne tik mokslui, verslui, bet ir globaliai visuomenei.

Tai mūsų universiteto atsakas į būtinybę kurti ne tik pažangią ekonomiką, bet ir vertybėmis grįstą valstybę, kurioje inovacijų plėtra remiasi ne vien technologiniais sprendimais, bet ir pagarba žmogui, kultūrai ir atsakomybe už ateitį.

Kazimiero Simonavičiaus universitetui taip pat brangi Lietuvos istorija, todėl palaikome ir palaikysime iniciatyvas, skirtas kultūrinės tapatybės stiprinimui, iškilių asmenybių atminimo puoselėjimui ir istorinio pasakojimo aktualizavimui. Neatsitiktinai esame tarptautinės parodos „Karalienė, karalystė ir jausmai“ partneris.

Prieš šimtą metų Kultūros kongresas kalbėjo apie tautinės dvasios išsaugojimą, o Mikalojus Konstantinas Čiurlionis savo kūryba kvietė mus mąstyti globaliai, universaliai.
Šiandien mūsų užduotis – sujungti šiuos du požiūrius ir kurti klestinčią, stiprią, pasauliui atvirą Lietuvą – švietime, kultūros politikoje, inovacijų ekosistemoje.

Dėkoju