Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodęs generatyvinis dirbtinio intelekto (DI) pokalbių  robotas „ChatGPT“ pradėjo dirbtinio intelekto revoliuciją. Ši programa per trumpą laiką tapo daugelio profesijų atstovų neatsiejamu darbo įrankiu – ją naudoja finansininkai, tekstų kūrėjai, vertėjai, redaktoriai ir teisininkai. Dirbtinio intelekto plėtra sparti ir verčia permąstyti profesijų poreikį ateityje. Diskutuojama, kurios profesijos išliks, o kurioms teks adaptuotis. Kaip DI pakeis teisininko profesiją ir kokiems pokyčiams reikia ruoštis, kalbame su Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektore, teisės prof. dr. Jolanta Bieliauskaite.

Koką įtaką teisininko profesijai turi dirbtinis intelektas?

Kaip ir kitose profesijose, nemažą dalį parengiamojo darbo, kurį turi atlikti teisininkas,  gali nuveikti DI – jis yra puikus asistentas. Teisininkai DI įrankių dėka jau šiandien savo darbe gali optimizuoti procesus: greičiau paruošti reikiamus dokumentus, suredaguoti tekstus, išversti teisines sąvokas, parengti sutartis ir  greičiau parašyti laiškus. Vienas iš darbų, kuriame generatyvinis DI pasižymi, yra didžiulių dokumentų apimčių analizė. Daugelis teisininkų žino, kiek laiko tai atima ir jau dabar mielai šią funkciją perleidžia DI.

Kokias problemas šiandien DI pritaikymas kelia teisės srityje?

DI pritaikymas teisės srityje kelia nemažai iššūkių, etinių problemų, susijusių su duomenų apsauga, konfidencialumu bei sprendimų priėmimu. Tai yra rimti iššūkiai, apie juos daug kalbama. Juk ChatGPT sistemoje duomenys lieka ir gali būti naudojami toliau. Tačiau užsienyje jau diegiamos DI sistemos įmonių serveriuose ar privačiuose debesyse. Kaip ir kitose profesijose, kuriose privatumas ir konfidencialumas yra itin svarbus, teisininkai greičiausiai bus suinteresuoti naudoti šiuos sprendimus. Taip pat išlieka neatsakytas klausimas, o kas būtų atsakingas už teisininko – roboto klaidas?

Ar DI gali pakeisti teisininką?

DI  teisininko darbą gali atlikti iki tam tikros ribos, sprendimo priėmimas reikalauja daugumos faktorių įvertinimo. Tik žmogus, o ne robotas, surinkęs visą reikalingą informaciją, vadovaudamasis žiniomis, intelektu galėtų kūrybiškai pažvelgti į problemą ir priimti sprendimą. Juk teisinės problemos neretai yra susijusios ir su moralinėmis, socialinėmis problemomis, kurių DI nepajėgus išspręsti. Klaidos teisėje skaudžios, brangiai kainuojančios.

Ar teisininko profesijai negresia išnykimas ateityje?

Neabejoju, kad teisininko profesija liks svarbi, jos poreikis ir reikšmė nesumažės. Nors teisininkams DI padės sumažinti laiko sąnaudas, skirtas rutininiams, pasikartojantiems darbams, pati teisinė sistema negalės būti reguliuojama tik dirbtinio intelekto pagalba. Teisininkai yra ir bus nepakeičiami sprendžiant sudėtingas teisines problemas.

Vis tik jau dabar akivaizdu, kad teisininkui reikalingos ne tik teisinės žinios, bet ir vadybos, projektų valdymo, dizaino mąstysenos, procesų, duomenų analitikos, technologiniai ir kiti įgūdžiai, kurie padės prisitaikyti prie dirbtinio intelekto sąlygotų iššūkių. Mūsų universitetas seka pasaulines tendencijas, rinkos poreikius ir nuolat atnaujina teisės studijų programą taip, kad ji ugdytų teisininkus su aktualiomis kompetencijomis ir profiliu.

Ką reikėtų daryti teisininkams, kad pasirengtų šiems pokyčiams?

Technologinė revoliucija vyksta ir jos nesustabdysime. Teisininkai turi išmokti adaptuotis prie sparčiai besikeičiančios aplinkos, naudotis dirbtinio intelekto sistemomis bei gebėti valdyti jų keliamas rizikas. Todėl universitetams svarbu ne tik peržiūrėti studijų programas, įvertinti, koks teisininkų vaidmuo ir kokių kompetencijų poreikis bus ateityje, bet ir sudaryti sąlygas ugdyti naujas kompetencijas teisinį darbą jau dirbantiems asmenims. Pavyzdžiui, š.m. spalio 10 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su partneriais organizuoja renginį „Teisės ir technologijų inovacijos: dirbtinio intelekto taikymas teisėje ir versle“, kurio metu bus galima ne tik susipažinti su DI naujovėmis, bet ir praktiškai išbandyti DI ir dizaino mąstysenos taikymą teisės ir verslo kontekstuose taip atnaujinant savo žinias ir įgūdžius.

Kokias moksleivių ir studentų savybes turime ugdyti, kad būtų lengviau prisitaikyti prie pokyčių?

Nauja realybė pareikalaus nuolatinio mokymosi, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir gebėjimo prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Kūrybinio ir kritinio mąstymo vaidmuo ateityje tik augs, todėl, mes, edukacijos srityje dirbantys specialistai, turime sudaryti palankias sąlygas šio mąstymo ugdymui.