Dabar yra geriausias laikas mokytis! Kviečiame dalyvauti nuotoliniuose „Komunikacijos pagrindai“ mokymuose su lektore Juste Gvazdaityte.
Data: 2020 m. balandžio 28-29 d.
Laikas: 2 val. per dieną.
Kaina: 59 Eur
Trukmė: 4 val.
Mokymų išskirtinumas:
Mokymų turinys: Komunikacijos pagrindai (prekės ženklo pozicionavimas, istorija, auditorijos nustatymas, kanalų parinkimas, plano rengimas, biudžetai ir pan.). Per juos dalyviai pasiruoštų komunikacijos griaučius savo prekės ženklui.
Lektorė Justė Gvazdaitytė
Po mokymų: Baigę kursus dalyviai gaus registruotus mokymų pažymėjimus.
Daugiau informacijos:
Mindaugas Jozėnas
Kompetencijų raidos centro direktorius
El. p. mindaugas.jozenas@ksu.lt
Mob. tel. + 370 640 78 959
Augustė Bajorūnaitė (KSU nuotr.)
Augustė Bajorūnaitė jau daugiau nei ketverius metus raižo Jungtinių Arabų Emyratų dangų. Orlaivio palydovės darbas nubloškia į pačias įdomiausias ir netikėčiausias pasaulio vietas. Nuo rugsėjo mėnesio Augustės dienotvarkėje atsirado ir dar viena nauja kryptis – tai Vilnius, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, kuriame pradėjo mokytis Aviacijos vadybą nuotoline forma.
Kaip nutiko, jog pasirinkote svajonių profesija vadinamą stiuardesės darbą?
Niekada negalvojau apie stiuardesės darbą kaip apie svajonių profesiją. Dirbau nekilnojamojo turto sektoriuje ir studijavau. Kartą naršydama socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjau skelbimą, jog renkama nauja įgulos komanda Jungtinių Arabų Emyratų avialinijoms. Maniau, pabandysiu. Nekėliau sau didelių lūkesčių, buvau atsipalaidavusi. Galbūt dėl to gana lengvai praėjau visus atrankos etapus ir jau kitą savaitę išvykau į Dubajų. Viskas įvyko labai greitai. Taip prasidėjo mano, kaip orlaivio palydovės, karjera.
Kaip atrodo Jūsų darbo diena?
Visos dienos yra skirtingos. Diena ir naktis neturi jokios reikšmės šiame darbe. Vieną ryte keliuosi Australijoje, kitą rytą – jau Dubajuje. Jeigu turime vidinį trumpą skrydį, nuskrendame ir grįžtame namo, jei tarptautinį – turime 2 laisvas dienas kitame mieste. Tiek laiko pakanka apžiūrėti naują miestą, tačiau miego trūkumas ir vadinamasis Jet lag (liet. laiko juostų pakeitimo sindromas) kartais pakoreguoja planus.
Taip pat visada turime būti pasiruošusios, prieš kiekvieną skrydį tikrinama, ar tvarkinga apranga, šukuosena, ar saikingas makiažas. Per naktį iš blondinių negalime virsti brunetėmis, tad eksperimentus su išvaizda tenka pamiršti.
Gal norėtumėte pasidalyti įdomiu nutikimu, kuris įvyko darbo metu ir apie kurį keleiviai niekada nesužinojo?
Mano praktikoje dar nėra pasitaikę rimtų kritinių nutikimų. Buvo keletas atvejų, kai skridome į Tanzaniją ir atsidūrėme prie pat besisukančio viesulo. Turėjome apsukti kelis ratus, kol pasikeitė oro sąlygos ir galėjome leistis.
Dirbant su skirtingų kultūrų keleiviais, pasitaiko ir juokingų situacijų. Jeigu skrendame iš Maskvos, tenka prižiūrėti vartojamo alkoholio kiekį. Vienas alkoholio padauginęs keleivis buvo taip saldžiai įmigęs, jog prikelti pavyko tik sušukus Rusijos kariuomenės komandas.
Įdomiausia yra stebėti keleivius, skrendančius į Meką atlikti Chadžą (piligriminė musulmonų kelionė, kuri vyksta gruodžio 8-12 dienomis). Likus tam tikram atstumui iki Mekos, įgulos kapitonas praneša tai keleiviams. Žmonės ima praustis ir velkasi religinius drabužius. Nuo tos akimirkos, skrydžių palydovai negali keleivių liesti. Pačios taip pat persirengiame oficialia apranga ir taip išreiškiame pagarbą.
Jūsų darbas įdomus ir tuo pačiu rizikingas, gal tai turėjo įtakos pagalvoti apie ateities perspektyvas aviacijoje, tačiau keičiant profesinę kryptį? Kas paskatino pasirinkti nuotolines aviacijos vadybos studijas?
Darbas tikrai įdomus ir įtraukiantis, tačiau visą gyvenimą būtų per sunku dirbti tokiu įtemptu režimu. Todėl pradėjau galvoti, ką norėčiau veikti ateityje. Supratau, kad tikrai noriu likti aviacijoje. Pradėjau mąstyti apie studijas, tačiau dirbant tokį darbą yra labai sunku dirbti ir studijuoti nuolatine forma. Domėjausi, kaip galėčiau tai suderinti, ir visai atsitiktinai atradau nuotolines Aviacijos vadybos studijas.
Augustė Bajorūnaitė (KSU nuotr.)
Kaip šiandien vertinate tokį savo pasirinkimą, ar darbas ir studijos suderinamos?
Labai džiaugiuosi šiomis studijomis. Pirmiausia todėl, jog labai lengva suderinti darbą ir mokslus: paskaitos įrašomos, todėl prisijungti ir klausyti gali bet kurią dieną ir valandą. Dėstytojai yra ne tik akademikai, bet ir praktikai, o tai labai svarbu, nes aviacija yra labai specifinė sritis. Bendrakursiai iš viso pasaulio. Neseniai skridau į Bankoką, kur susitikau su ten gyvenančiu ir „FL Technics“ dirbančiu bendrakursiu, o vėliau jau susitikome ir paskaitose Vilniuje. Trečias svarbus veiksnys buvo kaina. Lyginat su mano svarstytais Azijos ir Europos universitetais, šio universiteto pasiūlyta studijų kaina buvo pati geriausia.
Kam rekomenduotumėte studijuoti Aviacijos vadybą nuotoline forma?
Pirmiausia rekomenduoju tiems, kurie jau dirba aviacijos sektoriuje, nes žymiai lengviau yra suprasti visus procesus, kurie vyksta aviacijoje, kai turi bent minimalių žinių. Ir, žinoma, nuotolinės formos studijas rekomenduoju tik tiems, kurie turi stiprią valią, nes paskaitų metu šalia nebus nei dėstytojų, nei bendrakursių, pats turi būti savarankiškas ir atsakingas.
Daugiau apie nuotolines Aviacijos vadybos studijas galite sužinoti čia.
Mados industrijos studijų absolventės – stilistė, prekių ženklo „NE inkubatorius“ kūrėja Saida Pareštytė bei stilistė ir mados žurnalistė Greta Kukštaitė – sugrįžta į Kazimiero Simonavičiaus universitetą. Tačiau šįkart – ne studijuoti, o dalyvauti atviroje paskaitoje apie karantino įtaką madai drauge su Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriumi dr. Mindaugu Kazlausku. Paskaita vyks nuotoliniu būdu balandžio 23 d. 18:00 val. Moderatorius – KSU bendruomenės narys Olegas Beriozovas. Kviečiame dalyvauti!
Paskaitos metu diskutuosime, kokią įtaką madai ir jos tendencijoms turės karantino periodas, kas ir kaip keisis madoje. Taip pat paskaitoje dalyvausiančios KSU alumnės papasakos, kodėl rinkosi Mados industrijos studijas ir pasidalys savo sėkmės istorijomis.
Registracija vykdoma čia iki balandžio 22 dienos.
Dr. Rūta Klimašauskienė
„Kartais vadovai bijo darbuotojams prisipažinti, kad jie nežino, kas laukia ateityje, tačiau naujausi neuromokslo tyrimai patvirtina, kad kai nežinomybės laipsnis didelis, jis stipriai demotyvuoja žmones“, – sako Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytoja, personalo ir grupės santykių specialistė dr. Rūta Klimašauskienė. Ji pasakoja, ką daryti, kad darbuotojai išlaikytų motyvaciją, vadovai sustiprintų autoritetą ir kaip karantino laikotarpiu užtikrinti sklandų visos organizacijos darbą.
Kaip užtikrinti sklandų darbą, kai visa organizacija dirba nuotoliniu būdu?
Vienas iš esminių dalykų yra susitarimai: pirmiausia tarpusavio susitarimai tarp kolegų, taip pat tarp vadovų ir darbuotojų. Svarbu, kad vadovai paprastai ir aiškiai iškomunikuotų, kokio rezultato iš darbuotojo tikisi. Rekomenduojama kiek įmanoma dažnai, pavyzdžiui kiekvieną rytą susitarti dėl tos dienos užduoties turinio, o vakare susisiekti ir aptarti, kaip sekėsi. Tai vienas svarbiausių dalykų, kai kalbame darbinių užduočių skyrimą, kontrolę ir atlikimo lygmenį.
Kalbant apie kolegų tarpusavio darbą organizacijoje, svarbu susitarti dėl darbo valandų, kuomet visi darbuotojai turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis. To nepadarius, gali nutikti taip, jog darbuotojas rašys tuo metu, kai visi kiti nebedirba, o negaudamas atsakymo, negalės tęsti savo veiklos. Akivaizdu, kad tuomet, kai negalime nueiti į greta esantį kolegos kabinetą ir trumpai pasiteirauti bei žodžiu aptarti aktualių dalykų, ženkliai padidėja bendravimas elektroniniu paštu arba telefonu. Kad neapkrautume vieni kitų informacija, susitarkime, kaip komunikuojame: kaip sprendžiame einamuosius dalykus, kam ir kokiais klausimais adresuojame laiškus, bendrausime el. paštu, telefonu ar vaizdo ryšio priemonėmis. Tai pagrindiniai susitarimai, kurie gali padėti.
Kaip darbdaviui motyvuoti darbuotojus šiuo sudėtingu laikotarpiu?
Darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojai šiuo laikotarpiu gali patirti daug įvairių emocijų ir didelę įtampą, kurią kelia karantinas, nežinomybė dėl ateities, nauja, nepažinta situacija. Nereikėtų to ignoruoti.
Valstybinio lygio sprendimų, tokių kaip karantino atšaukimas, mes, kaip vadovai, negalime lemti. Tačiau galime maksimaliai teikti informaciją savo darbuotojams apie tai, kaip dirbsime, kokie mūsų planai, kaip organizacijos ateitį mato vadovas ir kokių veiksmų ketina imtis. Dalinimasis ateities planais gali bent jau šioje srityje sumažinti darbuotojų nežinomybę. Kartais vadovai bijo darbuotojams prisipažinti, kad jie nežino, kas laukia ateityje, tačiau naujausi neuromokslo tyrimai patvirtina, kad kai nežinomybės laipsnis didelis, jis stipriai demotyvuoja žmones. Todėl daugeliu atvejų vadovui yra žymiai geriau pripažinti, kad šiuo metu jis dar neturi visos informacijos. Tai veikia darbuotojus pastiprinančiai, lyginant su tais atvejais, kai vadovas nuslepia dalį informacijos, nieko nesako arba, dar blogiau, – meluoja, kad viskas yra gerai, nors akivaizdu, kad taip nėra: juk darbuotojai mato, kas vyksta jų įmonėje ir su kituose versluose. Todėl geriau pasakyti, kad šiuo metu ne viską žinote, ir sakyti tai atvirai, dažniau dalintis atsinaujinusia informacija arba pasikeitusiais planais, negu atkakliai tylėti ir menkinti savo kaip vadovo autoritetą.
Kokių naujų galimybių atveria nuotolinio darbo laikotarpis?
Darbas iš namų nemažai daliai įmonių nėra naujiena. Jei žiūrėtume platesniame kontekste, tai gali būti šiokia tokia naujiena dabartiniu laikotarpiu, nes namuose greičiausiai esame ne vieni: yra vaikai, sutuoktiniai ar kiti šeimos nariai, prie kurių turime derintis. Tai tikrai sudėtinga dėl skirtingų poreikių, tvarkaraščių, galiausiai, dėl priežiūros, jei turime nepilnamečių vaikų.
Kokias galimybes atveria nuotolinis darbas? Daug darbdavių džiaugiasi didesniu darbuotojų susitelkimu, kai kuriais atvejais – išaugusiu produktyvumu. Nors gali būti, kad savo įmonėje pajusite ir atvirkščią situaciją: jeigu nuotolinis darbas nebuvo jums įprasta praktika, pavyzdžiui, kad penktadieniais kai kurie darbuotojai galėdavo dirbti namuose, tai dabar, kol darbuotojai išmoks planuoti savo darbotvarkes ir suderinti jas su namiškiais bei kitais dalykais, produktyvumas gali būti kritęs.
Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į tai, ką tokios kritinės, nežinomos ir neapibrėžtos situacijos duoda įmonei: tai iš tiesų labai gera proga peržiūrėti jūsų tarpusavio santykius ir padidinti komandos sutelktumą. Tai, kaip mes elgiamės kritinėse situacijose ir jei mums pavyksta sėkmingai jas įveikti, ženkliai padidina komandos sutelktumą. O tai lemia ir padidėjusį kūrybiškumą, inovatyvumą ir efektyvumą. Tai neabejotinai duoda įmonei naujus produktus ir paslaugas, kurias gali įtraukti į savo paslaugų ar produktų sąrašą ir taip padidinti pajamas.
Kartais darbdaviui tenka priimti sunkius ir nepopuliarius sprendimus. Kaip nemalonias žinias pranešti kolektyvui?
Pirmiausia reikėtų sau pripažinti, kad nemalonios žinios pranešimas nebus malonus nė vienai pusei: nei tai, kuri praneša, nei tai, kuri žinią girdi. Kažin, ar įmanoma rasti būdą, kaip pranešti nemalonią žinią maloniai. Geriausia kiek įmanoma sąžiningai ir atvirai komunikuoti situaciją ir per tai įgyti darbuotojų pasitikėjimą. Svarbu nepamiršti, kad galite susidurti su įvairiausiomis darbuotojų emocijomis, nes jie turi atlaikyti dvigubą smūgį: aplinkos situacija (turiu galvoje patį karantiną) yra sudėtinga ir nežinoma, ir dar darbdavys praneša apie atleidimą. Darbuotojui tokią situaciją priimti yra labai sunku.
Sušvelninti darbuotojų patiriamą stresą gali padėti elementarus žmogiškumas, atjautos parodymas ir įsijautimas į kito situaciją. Pačiam darbdaviui tai taip pat nėra lengvas sprendimas, nes tikrai nė vienas vadovas neatleidinėja žmonių su džiaugsmu. Dažnam vadovui, kuriančiam ir vystančiam įmonę, dedančiam visas pastangas, kad įmonė gyvuotų, suvokimas, kad dėl išorinių priežasčių reikia ją mažinti, yra sunkus.
Kokios įtakos dirbantiesiems gali turėti ilgas saviizoliacijos laikotarpis? Kaip galėtume padėti sau ir vieni kitiems?
Pirmiausia, kiek įmanoma daugiau bendraukite vieni su kitais: telefonu, žinutėmis, vaizdo konferencijomis. Būdami izoliacijoje labai stipriai apribojame socialinius ryšius, o socialiniai ryšiai ir priklausymas tam tikroms visuomenės grupėms žmonėms yra gyvybiškai svarbūs. Neuromokslininkai pripažįsta, kad tarpusavio ryšiai yra toks pats pirminis žmogaus poreikis kaip ir alkis. Taigi, bendraukite, maksimaliai bendraukite.
Mokslininkai, tyrinėjantys pandemijos metu taikomų saviizoliacijos ir karantino poveikį žmonių psichikos sveikatai, pastebi didėjantį vienišumo jausmą. Ir tai susiję ne su kartu gyvenančių asmenų skaičiumi, bet su tuo, jog prarandame platesnio tiesioginio socialinio kontakto galimybę, galimybę apsikabinti, pasimatyti, leisti laiką kartu ir pan. Ilgainiui tai neišvengiamai lems mūsų savijautą.
Nebijokite atvirai pasidalinti, kuo šiuo metu gyvenate, galbūt su kokiais vidiniais, emociniais sunkumais susiduriate. Organizacijų vadovams siūlyčiau susirinkimo pradžioje išdrįsti kiekvieno darbuotojo paprašyti, kad trumpai pasidalintų, kuo gyvena. Dažniausiai tokie pasidalinimai suartina žmones, atskleidžia, kad kiekvienas išgyvena labai panašius dalykus: ir pyktis gali kilti, ir kaltės jausmas, ir nepasitenkinimas, ir liūdesys. Dalinimasis patvirtina, kad visa tai išgyventi yra normalu.
Lekt. Diogenis Papiomytis
Balandžio 20 dieną 17 val. vyks nuotolinė Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos dėstytojo Diogenis Papiomytis paskaita „Aviacijos industrija po COVID-19“ (ang. The state of the aviation industry post COVID-19). Paskaita skirta aviacijos profesionalams, Kazimiero Simonavičiaus universiteto partneriams, dėstytojams, studentams ir absolventams. Paskaitos trukmė – 45 min.
Diogenis Papiomytis – KSU Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos Tarptautinės aviacijos modulio vizituojantis dėstytojas, „IATA Consulting“ vyr. vadybininkas. Dėstytojas taip pat yra aviacijos industrijos tyrimų ir strateginių konsultavimo projektų ekspertas, konsultuojantis klientus iš oro linijų, oro uostų, orlaivių gamybos ir aviacijos antrinės rinkos segmentų. Lektorius turi komercinės aviacijos tyrimų ir konsultavimo patirties pasaulinėje aviacijos konsultavimo kompanijoje „Frost & Sullivan“. D. Papiomytis anksčiau dirbo korporatyvinės strategijos vadovu „Etihad Airways” ir Aviacijos studijų dėstytoju Naujajame Bakingamšyro universitete Jungtinėje Karalystėje. Lektorius yra įgijęs šiuolaikinių kalbų ir tarptautinio verslo bakalauro (Hons), Kranfildo universiteto oro transporto vadybos magistro ir Londono Sičio universiteto Cass Verslo mokyklos verslo administravimo magistro išsilavinimą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja, kad gavo iš „Swedbank“, AB banko raštą, kuriame Bankas informuoja apie pasunkėjusias aplinkybes sklandžiai vykdyti įsipareigojimą išduoti valstybės remiamas paskolas Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštas čia.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto Didžiųjų duomenų kompetencijų centras, bendradarbiaudamas su strateginių įžvalgų įrankio „Futures platform“ komanda, rengia atvirą paskaitą apie ateities įžvalgas „Ateitis ar ateitys?“. Lektorius – Suomijos mokslininkas, futurologas ir įžvalgų ekspertas dr. Tuomo Kuosa. Paskaita nuotoliniu būdu vyks balandžio 8 d. 16 val. Kviečiame dalyvauti!
Neretai ateities numatymą siejame su mistika, tačiau jau ilgus metus tai yra ir mokslo tyrinėjimo objektas. Ateities įžvalgos yra būdas mąstyti apie ateitį, ją svarstyti ir planuoti, kuriant įvairių visuomenės veiklos sričių inovacijas, siekiant jų efektyvumo ir didinant konkurencingumą šiuolaikinių pasaulinių pokyčių akistatoje.
„Futures Platform“ ekspertas, futurologas, 15 metų patirtį strateginėse įžvalgose, ateities studijų metodologijų vystyme ir kitose su ateities numatymu susijusiose srityse turintis dr. Tuomo Kuosa paskaitoje kalbės:
– Kas yra įžvalgos?
– Įžvalgų metodai ir įrankiai.
– Kaip taikyti įžvalgas?
Registracija vykdoma čia iki balandžio 7 d.
Dr. Tuomo Kuosa
Dr. Tuomo Kuosa yra vienas iš „Futures Platform“ įkūrėjų, vadovaujantis futurologas ir turinio komandos direktorius. Jis turi daugiau nei 15 metų patirtį strateginių įžvalgų, horizonto skenavimo, scenarijų, ateities studijų metodologijų kūrimo, visuomenės pokyčių numatymo ir paskaitų apie ateitį srityse. Dr. T. Kuosa yra parašęs dešimtis mokslinių darbų ir keturias knygas apie įžvalgas. Jis dirba Suomijoje ir Singapūre konsultuodamas įvairias organizacijas visame pasaulyje.
„Futures Platform“ yra strateginių įžvalgų įrankis, padedantis įmonėms planuoti savo veiklą, atsižvelgiant į ateityje laukiančius pokyčius. Suomijos mokslininkų ir specialistų 2016 metais sukurtas ir komercializuotas tendencijų numatymo įrankis leidžia susidaryti platų socialinių pokyčių technologijose, ekonomikoje, aplinkoje ir politikoje vaizdą. Unikali „Futures Platform“ informacijos saugykla talpina duomenis apie daugiau nei 700 ateities fenomenų. Plačiau apie „Futures Platform“: https://bit.ly/2QXhm1N
Didžiųjų duomenų studijos, tyrimai ir praktinis panaudojimas yra vienas iš svarbiausių Kazimiero Simonavičiaus universiteto prioritetų, todėl Kazimiero Simonavičiaus universitete buvo įkurtas Didžiųjų duomenų kompetencijų centras – platforma tarptautiniam bendradarbiavimui didžiųjų duomenų ir duomenų ekonomikos srityse. Daugiau apie Centrą: https://bit.ly/3bFW8xe
Kazimiero Simonavičiaus universitetas vykdo priėmimą į Ateities įžvalgų ir strateginio valdymo magistro studijų programą. Tai – pirmoji edukacinė ateities studijų programa Lietuvoje. Skaitykite plačiau: https://bit.ly/2R31bjJ
Studentai yra kviečiami teikti paraiškas tikslinėms išmokoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti.
Informuojame, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki balandžio 16 d. prasideda prašymų teikimas per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą tikslinei išmokai 2020 m. pavasario semestrui papildomo priėmimo metu balandžio mėn. gauti.
Valstybinio studijų fondo raštas čia.
Nemokama nuotolinė paskaita su Urte Mikelevičiūte, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Mados industrijos bakalauro ir Pramogų ir turizmo industrijos programos dėstytoja, restoranų konsultante, tinklaraštininke, someljė.
Ką apie kulinarinę kultūrą ir valgymo etiketą turėtų žinoti kiekvienas?
Nuotolinė paskaita vyks balandžio 8 dieną, 14:00 val.
Registracija būtina: https://bit.ly/2Js7OrD
Taip pat primename, jog prasidėjęs priėmimas į Mados industrijos bakalauro studijų programą.
Daugiau informacijos: https://bit.ly/2yrUxwU
Dabar yra geriausias laikas mokytis! Kviečiame dalyvauti Kazimiero Simonavičiaus universiteto kartu su partneriais organizuojamuose nuotoliniuose filmavimo lokacijų vadybininko (Location Manager) kursuose.
Data: balandžio 13-22 d.
Laikas: 10.00-13.30 val. (3 val. per dieną su 30 min. pertrauka)
Kaina: 189 Eur
Trukmė: 39 val. (21 val. kontaktinės + 18 val. praktinės (3 užduotys))
Forma: Kursai vykdomi nuotoliniu, tiesioginės transliacijos būdu. Paskaitų vaizdo įrašai bus pasiekiami tik dalyviams.
Kursų partneriai: Lietuvos reklamos prodiuserių asociacija (LAPA); „Baltic Locations“, „Nebulos klasteris“, Vilniaus kino biuras, Kauno kino biuras.
Lektorius: Jonas Špokas – filmavimo vietų paieškos ir administravimo vadovas, kompanijos „Baltic Locations“ įkūrėjas ir vadovas, turintis didesnę nei 10 metų patirtį kino ir TV projektuose. Vadovavo lokacijų departamentui daugiau nei dešimtyje lietuviškų ir tarptautinių projektų, tokiuose kaip: BBC „Karas ir taika“, HBO „Černobylis“, „Netflix“ „Young Wallander“ ir „Occupied“. Jonas Špokas yra tarptautinės lokacijų vadovų gildijos (LMGI) narys, 2019 m. už HBO filmo „Černobylis” lokacijas apdovanotas LMGI apdovanojimu už geriausias istorinio serialo lokacijas.
Kursai skirti: Tiems, kurie norėtų pradėti savo karjerą kino ir reklamos industrijoje. Šiuose mokymuose bus išsamiai pristatyta lokacijų vadovo pozicija bei šios pozicijos darbo principai.
Kursų baigimo pažymėjimai: Baigus kursus, mokymų dalyviams išduodamas tai patvirtinantis registruotas pažymėjimas.
Galimybės: Esant tinkamoms aplinkybėms, dalyviai turės galimybę atlikti praktiką realios darbo aplinkos sąlygomis.
Tvarkaraštis:
13-14 d. paskaitos vyks 10.00-13.30 val.
15 d. laisva diena
16-17 d. paskaitos vyks 10.00-13.30 val.
18 d. laisva diena
19-20 d. paskaitos vyks 10.00-13.30 val.
21 d. laisva diena
22 d. paskaitos vyks 10.00-13.30 val.
Išsamią kursų programą bei daugiau informacijos galite rasti čia.
Daugiau informacijos:
Mindaugas Jozėnas
Kompetencijų raidos centro direktorius
El. p. mindaugas.jozenas@ksu.lt
Mob. tel. + 370 640 78 959
Šią savaitę Kazimiero Simonavičiaus universiteto Didžiųjų duomenų kompetencijų centras tapo oficialiu „Futures Platform“ atstovu Lietuvoje. „Futures Platform“ yra strateginių įžvalgų įrankis, padedantis įmonėms planuoti savo veiklą, atsižvelgiant į ateityje laukiančius pokyčius.
Suomijos mokslininkų ir specialistų 2016 metais sukurtas ir komercializuotas tendencijų numatymo įrankis leidžia susidaryti platų socialinių pokyčių technologijose, ekonomikoje, aplinkoje ir politikoje vaizdą. Unikali „Futures Platform“ informacijos saugykla talpina duomenis apie daugiau nei 700 ateities fenomenų. „Futures Platforms“ veikia SaaS principu (angl. software as a service – programinė įranga kaip paslauga).
Prof. dr. Jari Kaivo-oja
„Tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, puikiai iliustruoja tokio pobūdžio įrankių poreikį ir naudą“ – teigia dr. Jari Kaivo-oja, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, Ateities įžvalgų ir strateginio valdymo magistro studijų programos vadovas. Pasak jo, „pasaulis jau seniai gyvena taip vadinamomis VUCA (angl. volatility, uncertainty, complexity, ambiguity) sąlygomis – nepastovumo, neapibrėžtumo, sudėtingumo bei dviprasmybių – kurios būdingos daugelių šių dienų reiškinių, taip pat ir COVID-19 (https://www.futuresplatform.com/blog/covid-19-world-after). Ir tokiomis realaus gyvenimo sąlygomis standartiniai sprendimai netinka, reikia naujų agile metodų. Strateginės įžvalgos ir įrankiai, tokie kaip „Futures Platform“, suteikia tam tikras konstrukcijas (angl. frameworks), kuriuose tiek verslo įmonės, tiek politikai, tiek nevyriausybinės organizacijos gali tirti ateitis, kurti ir testuoti verslo strategijas, planuoti pokyčius. Šis strateginių įžvalgų įrankis, kuris gali būti pritaikytas organizacijoms atsižvelgiant į jų specifinius verslo ir socialinius poreikius, yra plačiai naudojamas Europos pramonėje ir versle“.
„Futures Platform“ įrankis suteikia daug išsamios ir naudingos informacijos apie pasaulines įvairių sričių tendencijas. Tai padeda numatyti laukiančius pokyčius bei atitinkamai planuoti organizacijos veiklą tiek artimoje, tiek tolimoje ateityje neatsiliekant nuo pasaulinių tendencijų bei apsisaugant nuo investicijų į sritis, kurių aktualumas ateityje bus sumenkęs.
Prof. dr. Arūnas Augustinaitis
Naudojantis „Futures Platform“ siūlomais bendradarbiavimo įrankiais lengva į procesus įtraukti komandos narius ar kitas suinteresuotąsias šalis. „Pavyzdžiui, savivaldybės, planuodamos miestų ir regionų plėtros scenarijus, gali panaudoti „Futures Platform“ įrankį, įtraukdamos į strategavimo procesą visas suinteresuotas puses bei matyti ne tik, kaip jų planuojama plėtra koreliuoja su pasaulinėmis miestų ir regionų plėtros tendencijomis ir megatendencijomis, bet ir tarpusavyje tarp visų suinteresuotųjų pusių“ – teigė prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Ateities įžvalgų ir strateginio valdymo magistro studijų programos dėstytojas.
Saku Koskinen
Saku Koskinen, įžvalgų ekspertas ir „Futures Platform“ partneris teigia: „Naujausi pasauliniai įvykiai ir laukinė korta, pavadinimu „Covid-19“, dar kartą įrodė nuolatinio numatymo ir horizonto skenavimo svarbą. Kasdien dirbame su pirmaujančiomis pasaulio organizacijomis dėl su ateitimi susijusių procesų ir veiklos, o pastaruoju metu jaučiame stiprų šių organizacijų signalą kurti nuolatines ir automatizuotas dirbtiniu intelektu pagrįstas prognozavimo sistemas ir sprendimus. Yra dvi pagrindinės šio poreikio priežastys: akivaizdus laiko ir išteklių trūkumas šiai veiklai vykdyti ir tai, kad jau nebepakanka suprasti savo pačių industrijos ar srities tendencijas ir poveikį, reikia mokėti įvertinti ateitį plačiau. Būtent todėl mes, „Futures Platform“, siekiame sukurti pasauliniu mastu pirmaujančią įžvalgų platformą“.
Su „Futures Platform“ kuriamas ateities scenarijus nėra vienkartinis projektas, vykdomas kas keletą metų. Tai nuoseklus informavimas apie naujausius pokyčius, kurie yra svarbūs organizacijai ir jos veiklai. Tendencijų radaras, kuris yra pagrindinis „Futures Platform“ įrankis, vizualizuoja, kurios tendencijos paveiks ateitį – įvedę raktažodžius, viename paveiksle galite matyti holistinį pokyčių, susijusių su savo tema, vaizdą 360 laipsnių kampu. Šis įrankis padeda vadovams ir valdymo komandoms, drauge dirbti su naujausiomis įžvalgų analizėmis. Radarą papildo vienu paspaudimu pasiekiami ateities įžvalgų ekspertų straipsniai bei vaizdo įrašai, leidžiantis susidaryti platesnį vaizdą apie tai, kaip keičiasi pasaulis. Daugiau apie „Futures Platform“ galima sužinoti www.futuresplatform.com.
Šiuo metu Futures Platform naudoja tokios organizacijos kaip „Business Finland“, „Fortum“, „Fiskars Group“, Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centras, IESE Business School in Barselona bei kitos lyderiaujančios organizacijos.
Daugiau informacijos:
KSU kancleris Darius Verbyla, el. p. darius.verbyla@ksu.lt, mob. tel. +370 612 78 493
Daugiau apie „Didžiųjų duomenų kompetencijų centrą“ galima sužinoti bigdataexcellence.com.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas, bendradarbiaudamas su karjeros mentorystės platforma, „idialogue.lt“, kviečia į atvirą vebinarą „Tavo karjera: praktiniai įrankiai, kurie padės nuspręsti“ su Sauliumi Alksniu.
Laikas: balandžio 16 d. 18:00 val.
Trukmė: 1,5 val.
Registracija: vykdoma čia iki balandžio 14 d. (imtinai)
KAM SKIRTA IR KODĖL?
Jeigu be išvedžiojimų – visiems, kurie yra susirūpinę savo profesine sėkme!
KODĖL VERTA DALYVAUTI?
Vebinaras yra pripildytas asmeniniais sėkmių ir nesėkmių pavyzdžiais, įžvalgomis ir pastebėjimais, idėjomis ir motyvuojančiais stūmiais veikti, o ne pasyviai laukti.
Vebinarą veda Saulius Alksnis, konsultantas, nepailstantis praktikas, karjeros mentorystės platformos „idialogue.lt“ įkūrėjas ir vystytojas, konsultuojantis asmenis, įmones bei universitetus, skaitantis atvirus pranešimus bei mokymus karjeros, lyderystės ir mentorystės tematikomis. ISM (Lietuva) ir Maastricht (Olandija) universitetų Alumnas, turintis stiprius profesinius pagrindus dirbant pardavimų vadybininku, pardavimų vadovu ir konsultantu vienoje iš lyderiaujančių mokymų ir konsultacijų įmonių Lietuvoje „TMD Partners“. Lektorius tiki ir pasitikti koučingo filosofija, tad yra sertifikuotas Baltijos koučingo centre – ten suformuotus įgūdžius sėkmingai naudoja darbe su klientais.
Lektoriaus Sauliaus Alksnio ekspertinės sritys – mentorystė ir mentorystės kultūros formavimas organizacijose, karjeros planavimas ir proaktyvus jos valdymas, lyderystė ir jos puoselėjimas.
Susipažinkite su lektoriumi iš arčiau: https://www.youtube.com/watch?v=4SRI8cn7MWA
