Laura Naidzinavičiūtė
Karantino laikotarpis lėmė pokyčius įvairiose srityse. Mados industrijos antrakursei Laurai Naidzinavičiūtei karantintas tapo postūmiu kurti ir pradėti savo prekių ženklą „Tokia Kitokia“.
Kaip gimė idėja kurti naktinius drabužius?
Idėja kurti naktinius drabužius gimė gana paprastai. Kadangi pastaruoju metu teko beveik visą laiką praleisti namuose, atsirado daugiau laiko vykdyti savo mėgstamą veiklą. Jau kurį laiką užsiimu siuvimu ir ne kartą sau kūriau naktinių drabužių komplektus. Prieš metus jau buvau sulaukusi prašymų pasiūti komplektus draugėms, o įkurti prekių ženklą buvo sena svajonė. Taigi, viską apgalvojusi nusprendžiau, kad ši mano idėja gali būti įdomi ne tik man ar draugėms, norėjau ja pasidalinti su visais.
Kodėl būtent „Tokia Kitokia“?
Mano prekių ženklas vadinasi „Tokia Kitokia“ ir tam yra priežastis. Tikrai daug merginų, taip pat ir aš, tam tikru metu dėl įvairių priežasčių gali pasijusti kiek kitokios. Mane iš aplinkinių visuomet išskirdavo mažas ūgis, todėl man dažnai netinka masiškai gamyklose siuvamos kelnės, suknelės ir kt. Ilgainiui dėl to atsiranda psichologinis įsitikinimas, kad neatitinki visuomenės normų. Vis dažniau suprasdavau, kad neatitikti nustatytų standartų yra normalu, taip nutinka daugeliui žmonių. Tai daro mus unikalius ir savitus, todėl visi mes esame „tokie kitokie“. Taip ir gimė prekių ženklo pavadinimas, kuris yra skirtas kiekvienai, nenorinčiai būti kaip visi arba jaučiančiai, kad neatitinka kažkieno nustatytų idealų.
Kaip Mados industrijos studijos prisideda vykdant veiklą?
Studijuojant Mados Industrijos programą Kazimiero Simonavičiaus universitete, kiekvieną semestrą vis atrandi kažką naujo ir įdomaus. Daugelis paskaitų yra šiuolaikiškos, jose atsižvelgiama į tai, ko reikia jaunam specialistui. Tokioje aplinkoje norisi kurti. Prie to prisideda ir dėstytojai – visi jie yra savo srities profesionalai ir savo darbais įkvepia studentus. Kai pamatai juos, norisi taip pat kurti kažką prasmingo. Aplinka yra palaikanti ir daugelis Mados industrijos studentų yra kūrybingi.
Studentai yra kviečiami teikti paraiškas socialinėms stipendijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti.
Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2020 m. pavasario semestrą papildomo priėmimo metu, nuo 2020 m. birželio 2 d. iki birželio 10 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos (toliau – IS ,,PARAMA“) ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą.
Valstybinio studijų fondo raštas čia.
Šie mokymai skirti tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie reklamos pasaulį, geriau suprasti geros reklamos konstrukciją ir praktiškai išmėginti reklamų kūrėjo profesiją. Po mokymų galėsite savarankiškai sukurti patrauklią socialinių tinklų kampaniją ir efektyviau bendradarbiauti su reklamos agentūrų partneriais.
Praktinių mokymų „Reklaminės kampanijos kūrimas“ metu:
Po mokymų jūsų laukia registruoti kompetencijos pažymėjimai ir individuali konsultacija su lektore.
Galėsite peržiūrėti mokymų medžiagą 7 d. po mokymų.
Data: 2020 m. birželio 11-12 d.
Sritis: Rinkodara ir komunikacija
Trukmė: 4 val.
Kaina: 59 eurai
Lektorė: Justė Gvazdaitytė, Media amatas įkūrėja
Daugiau informacijos ir registracija: https://bit.ly/2SVfvM2
Norite stiprinti savo verslo įvaizdį žiniasklaidoje, bet nežinote nuo ko pradėti? Dirbate su viešųjų ryšių specialistu, bet nesate tikri dėl sulaukto rezultato? O gal ieškote naujų būdų pristatyti savo asmeninį prekės ženklą? Šie praktiniai mokymai atsakys į visus jums rūpimus klausimus.
Praktinių mokymų „Viešieji ryšiai“ metu:
Po mokymų jūsų laukia registruoti kompetencijos pažymėjimai ir individuali konsultacija su lektore.
Galėsite peržiūrėti mokymų medžiagą 7 d. po mokymų.
Data: 2020 m. birželio 9-10 d.
Sritis: Rinkodara ir komunikacija
Trukmė: 4 val.
Kaina: 59 eurai
Lektorė: Justė Gvazdaitytė, Media amatas įkūrėja
Daugiau informacijos ir registracija: https://bit.ly/2zoKQ2S
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU), bendradarbiaudamas su Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) ir Tarptautine oro transporto asociacija (IATA), rengia atvirą vebinarą ir panelinę diskusiją „Aviacijos industrijos atsigavimas: kaip sekasi Lietuvai?“.
Moderatorius – Artūras Stankevičius, Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) prezidentas.
Vebinaras vyks nuotoliniu būdu birželio 4 dieną 10 val. „Zoom” platformoje. Renginio kalba – anglų.
Vebinaro-panelinės diskusijos metu pranešėjai pasidalys gerąja praktika ir savo įžvalgomis:
Vebinaro pranešėjai
10:00–10:05
Įžanginis žodis
Artūras Stankevičius, CAVIA prezidentas
10:05–10:20
„Saugaus aviacijos atsigavimo gairės”
Ioannis Mavroeidis, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Šiaurės ir Baltijos šalių aviacijos industrijos analitikas.
10:20–10:35
„Saugaus aviacijos atsigavimo gairės”
Catrin Mattsson, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Šiaurės ir Baltijos šalių vadovė.
10:35 – 10:50
„Tvarus aviacijos industrijos atsigavimas“
Doc. dr. Anil Padhra – KSU Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos Tarptautinės aviacijos ir Aviacijos finansų modulių vizituojantis dėstytojas.
10:50–11:05
Pakilome atsigavimui, bet jis nebus staigus: COVID-19 įtaka orlaivių parkams ir pajėgumams
Simonas Bartkus, CMO (angl. Chief marketing officer), „ch-aviation“.
11:05–11:20
Dialogo su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis svarba sėkmingam atsigavimui
Arijandas Šliupas, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas.
11:20–11:50
Panelinė diskusija
Moderatorius – Artūras Stankevičius, CAVIA prezidentas
Registracija vykdoma čia iki birželio 3 dienos 21.00 val.
Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina.
Olegas Beriozovas
Pagal 2019 metais atliktą Europos Sąjungos tyrimą, Lietuvoje socialiniu tinklu „Facebook” naudojasi daugiau nei 60 proc. visų gyventojų. Tai rodo, jog šis socialinis tinklas tampa neatsiejama gyvenimo būdo dalimi, tačiau retas vartotojas susimąsto apie tykančią riziką. Apie tai kalbamės su Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto prodekanu Olegu Beriozovu.
Kalbant apie socialinio tinklo vartotojus, kuri amžiaus grupė yra pati pažeidžiamiausia?
Patys pažeidžiamiausi yra nepilnamečiai. Remiantis statistiniais duomenimis Lietuvoje „Facebook” socialiniu tinklu naudojasi beveik 1,7 mln. gyventojų. Pati didžiausia grupė yra žmonės nuo 18 iki 34 metų, kurią sudaro net 48 proc. visų vartotojų. Antra grupė pagal dydį yra nuo 35 iki 54 metų, ją sudaro 34 proc. visų gyventojų, pati mažiausia, bet pažeidžiamiausia grupė yra nepilnamečiai, kurie sudaro 9 proc. visų vartotojų.
Kokią riziką patiriame naudodamiesi „Facebook” socialiniu tinklu?
Peržvelgę Lietuvos teismų praktiką, galime matyti tendencijas, jog daugėja nusikalstamos veikos, kuri vyksta elektroninėje erdvėje. Šiandien tai sunkiausiai tiriami nusikaltimai, nes būsimi nusikaltėliai gali keisti savo lokaciją ir tapatybę.
Kalbant apie socialinius tinklus, „Facebook“ išlieka lyderiu. Remiantis 2018 metais pateiktais statistinių tyrimų bendrovių, tokių kaip „Brandwatch“ ir „Statista“, duomenimis kiekvieną mėnesį prie šio tinklo prisijungia 2,27 mln. naujų vartotojų. Net 81 mln. paskyrų yra klastotės. Netikros vartotojų anketos daugiausiai yra naudojamos nusikalstamai veikai atlikti, kurstyti nesantaiką, pyktį, pažeminti kitus vartotojus.
Socialiniame tinkle esantys vartotojai ne visada gali atsirinkti, kuria informacija tikėti ir pasitikėti. Todėl yra svarbus informacinis raštingumas, kai žmogus turi gebėjimą pats atsirinkti ir vertinti gautą informaciją. Kadangi tai opi problema, jau keletą metų Kazimiero Simonavičiaus universiteto ekspertai važinėja po Lietuvos mokyklas ir skaito edukacines paskaitas apie informacinį raštingumą.
Jeigu kažkas įsilaužė į asmeninę socialinio tinklo paskyrą, kur reikėtų kreiptis?
Jeigu matote, jog naudojamasi Jūsų paskyra ar Jūsų tapatybe (rašo Jūsų vardu, viešai šantažuoja, įžeidinėja, grasina, tyčiojasi), turėtumėte kreiptis į Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybą, kuri gali padėti išsiaiškinti esamą problemą.
Ir tuo atveju, jeigu matote, kad paskelbtas turinys gali būti neteisėtas ar žalingas kitiems visuomenės nariams, būtinai apie tai informuokite. Ryšių reguliavimo tarnyba tiria pranešimus apie internete rastą žalingą ir neteisėtą turinį, konsultuoja socialinių tinklų naudotojus dėl neteisėtai paskelbtos asmeninės informacijos, užgrobtų paskyrų susigrąžinimo, tinkamų saugumo ir privatumo nustatymų socialiniuose tinkluose.
Jeigu matote, jog į Jūsų paskyrą bandoma įsilaužti, sukčiauti ir panašiai, apie tai turite pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.
Kaip galime apsaugoti savo duomenis?
Norint apsaugoti savo asmeninius duomenis svarbu laikytis šių pagrindinių principų: kontroliuoti viešinamą informaciją, neviešinti „nepatogios“ informacijos, nespausti įtartinų nuorodų, pasikeisti socialinio tinklo nustatymus, pasitikrinti, kokia informacija apie jus pasiekiama internete, ir, žinoma, visada būti budriam. Taip pat „Facebook“ socialinio tinklo nustatymuose galite nurodyti savo patikimus draugus (Trusted Contacts), kurie gali padėti, jeigu kiltų problemų su Jūsų paskyra.
Jeigu jau buvo įsilaužta į Jūsų socialinio tinklo paskyrą, galite tiesiogiai pranešti „Facebook“, tačiau pildydami paraiškos formą, naudokitės kitu kompiuteriu, nes kompiuteris, kuriuo naudojotės anksčiau, gali būti nesaugus.
Naudingos nuorodos:
Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba
Nacionalinis kibernetinis saugumo centras
Šie mokymai – tai komunikacijos ir rinkodaros esencija, kuri padės sėkmingai konstruoti nuosavo prekės ženklo (verslo) komunikacijos ir reklamos pamatus. Mokymų metu gautos žinios leis savarankiškai pasiruošti tolimesniems veiksmams, kurie yra svarbi sėkmingo verslo dalis.
Įgytas žinias galėsite pritaikyti ir bendradarbiaujant su rinkodaros specialistais – išmoksite aiškiau suformuoti užduotis, greičiau įvertinsite gauto pasiūlymo kokybę ir žinosite, kokios korekcijos jums reikalingos.
Praktinių mokymų „Kompleksinė komunikacija ir rinkodara“ metu:
Po mokymų jūsų laukia registruoti kompetencijos pažymėjimai ir individuali konsultacija su lektore.
Galėsite peržiūrėti mokymų medžiagą 7 d. po mokymų.
Data: 2020 m. birželio 2-4 d.
Sritis: Rinkodara ir komunikacija
Trukmė: 9 val.
Kaina: 109 eurai
Lektorė: Justė Gvazdaitytė, Media amatas įkūrėja
Daugiau informacijos ir registracija: https://bit.ly/2WjkeJr
Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės vientisųjų studijų programos studentų baigiamųjų darbų gynimai vyks gegužės 22-23 dienomis. Gegužės 22 d. baigiamuosius darbus ginsis Vilniuje studijuojantys studentai, gegužės 23 d. – studijuojantys Klaipėdoje. Gynimų pradžia – 10 val. Gynimai vyks naudojantis „Zoom“ platforma.
Baigiamųjų darbų gynimai yra vieši. Norinčius stebėti transliaciją kviečiame registruotis el. p. studijos@ksu.lt nurodant savo vardą, pavardę, el. pašto adresą ir telefono nr. Užsiregistravusiems bus atsiųsta transliacijos nuoroda ir prisijungimo duomenys. Registracija būtina.
Prof. Dr. Birutė Visokavičienė
Pastaraisiais metais išpopuliarėjusi Universalių bazinių pajamų (UBP) idėja – kiekvienam piliečiui suteikti nustatytą mėnesinę išmoką, garantuojančią pragyvenimą, nekeliant žmogui jokių sąlygų – jau ne vieną dešimtmetį sklando įvairiose pasaulio valstybėse. Praėjusią savaitę Suomija pristatė pasauliui finalinius daug dėmesio sulaukusio UBP eksperimento rezultatus. Apie juos ir UBP taikymo galimybes pasakoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorė dr. Birutė Visokavičienė.
Kuo ypatingas Suomijos eksperimentas?
Suomija siekia žmonių gerovės, ją kuria ir neatsitiktinai pasirinko universalių bazinių pajamų eksperimentą. Tai pirmasis nacionalinis įstatymu numatytas UBP eksperimentas pasaulyje. Ir, kaip teigia jo mokslinis vadovas prof. Olli Kangas, eksperimentas sėkmingai įgyvendintas, suteikė naudingos informacijos.
Suomija įrodė, kad UBP gali veikti visos valstybės mastu, mokant visiems vienodą išmoką nepriklausomai nuo socialinio statuso, turtinės padėties, įsidarbinimo. UBP yra plačiai ir giliai ištyrinėtos Suomijoje, todėl visos pažangios pasaulio valstybės atidžiai analizuoja Suomijos eksperimentą, kuris atskleidė realius žmonių poreikius, įpročius ir sunkumus bei valstybės galimybes.
Ką atskleidė Suomijos eksperimento rezultatai?
Visų pirma eksperimentas parodė, kokią naudą visuomenei ir ekonomikai gali teikti universalios bazinės pajamos. Pagrindinis eksperimento tikslas buvo ištirti, kaip pertvarkyti Suomijos socialinio draudimo sistemą, kad ji būtų efektyvesnė, suderinta su vykstančiais pokyčiais ir iššūkiais, susijusiais su darbu ir motyvacija dirbti.
Eksperimentą organizavusi KELA (valstybinė socialinio draudimo institucija, kaip SODRA Lietuvoje) jį vykdė 2 metus: 2017 – 2018 m. Buvo atrinktos 2 grupės. Pirmąją grupę sudarė 2000 eksperimento dalyvių – darbą praradusių žmonių iš visos Suomijos, kuriems buvo mokamos UBP išmokos. Kitą – kontrolinę – grupę sudarė asmenys, nedalyvaujantys eksperimente ir vietoj UBP gaunantys įprastą socialinę paramą.
Eksperimentas atskleidė svarbų dalyką: pagerėjo dalyvių sveikata, savijauta. Užtikrintai gaudami pragyvenimui reikalingas pajamas, žmonės pasijuto saugūs. Šios pajamos nebuvo apmokestinamos ir nepriklausė nuo to, ką žmogus toliau veiks: ieškos samdomo darbo ar kurs verslą, tobulins kvalifikaciją, dirbs, mokysis ir pan. Kai žmogus jaučiasi saugiai, pagerėja sveikata, kyla noras būti kūrybingu, dirbti, tobulėti.
Tyrimas atskleidė, kad UBP turi poveikį užimtumui. Tiriamųjų grupėje labai pasikeitė požiūris į darbą. Atsirado motyvacija dirbti, noras įsidarbinti. Jie pradėjo dirbti savarankiškai, bandė kurti verslą, ir, lyginant su kontroline grupe, gaunančia pašalpas, paaiškėjo, kad eksperimento dalyviai dirbo daugiau negu kontrolinė grupė.
Suomijos eksperimentas parodė ir tai, kokia tvari jau dabar yra Suomijos socialinės apsaugos sistema. Tai yra pamokos daugeliui valstybių, ne tik Lietuvai ar Baltijos šalims.
Ko galime pasimokyti iš Suomijos?
Pirmiausia galėtume pasimokyti solidarumo su žmonėmis, daugiau nuoširdaus dėmesio. Suomijos socialinės apsaugos sistema jau dabar užtikrina garantuotą minimalų pragyvenimo lygį. Svarbu pabrėžti, kad eksperimento metu suteikiamos universalios bazinės pajamos (560 Eur) savo dydžiu prilygo bedarbio pašalpai. Tai reiškia, kad eksperimente dalyvavę žmonės nepatyrė didelės materialinės naudos. Analogiškas eksperimentas Lietuvoje reikštų, kad žmonės patirtų materialinę naudą. Suomijoje atsirado pasitikėjimas valstybe, nes valstybė sudarė sąlygas žmonėms jaustis saugiai, oriai ir gyventi normalų gyvenimą. Tai yra labai svarbu.
Suomijos socialinio draudimo sistema jau šiuo metu yra tobula ir tai pati didžiausia pamoka mums.
Kita pamoka: mes daug kalbame apie gerovę, bet kalbėti jau nepakanka, laikas veikti. Šalies gerovę turime įgyvendinti kartu. Kartu su mokslininkais, pramonininkais, viešųjų paslaugų, kultūros, sveikatos apsaugos, švietimo ir kt. atstovais.
Eksperimentas parodo ir kaip reikia elgtis krizės atveju. Kad ir dabar, COVID-19 akivaizdoje, UBP galėtų būti veiksminga priemonė. Nederėtų pamiršti, kad gelbėti reikia visus žmones. Mes negalime įvertinti kiekvieno žmogaus situacijos. Vieni žmonės šiandien praranda darbą ir galbūt negreitai grįš į darbo rinką. Tai kaip galime nesirūpinti šiais žmonėmis ir nesuteikti jiems būtinosios pagalbos? Suomija garantuoja savo žmonėms saugumą, kuo mes negalime pasigirti.
Kuo UBP taikymas pranašesnis už tradicinius ekonomikos gelbėjimo būdus, ypač dabartinės pandemijos metu?
Dabar mokamos pašalpos yra apaugusios išlaidomis, susijusiomis su išmokų administravimu, patalpų išlaikymu, valstybės tarnautojų, savivaldybių darbuotojų atlyginimais ir kt. Lenkijos tyrimai parodė, kad tokios išlaidos sudaro 50-60 proc. visų skiriamų pašalpų bendrosios sumos. Tai reiškia, kad žmogų pasiekia tik 40-50 proc. Likusieji pinigai tenka biurokratinėmis išlaidoms. Pirmas UBP laimėjimas – žmogus gautų tiesiai ir tiek, kiek jam reikia pragyvenimui. Tai yra greitas ir svarbus ekonominis efektas, aktualus ir COVID-19 akivaizdoje, ir ateityje.
Lietuvoje taip pat UBP žmonėms suteiktų saugumo jausmą. Kiekvienas verslininkas pajustų UBP naudą, nes jo darbuotojai jaustųsi saugūs. Net ir negalėdami dirbti dėl sumažėjusių darbų apimčių, darbuotojai išsaugotų darbo vietas.
Ar UBP yra Lietuvai „įkandama“ priemonė?
Žinoma, tik reikia kitaip pasižiūrėti į priemonių visumą ir į gerovės kūrimo tikslą, finansus ir ekonomiką. Besąlyginės universalios bazinės pajamos kiekvienam Lietuvos gyventojui (kas mėnesį po 600 Eur, galbūt ateityje ir daugiau) apyvartoje didintų verslo, valstybės biudžeto pajamas, jos grįžtų į ekonomiką ir taip ją augintų. Pinigų ir fiskalinės politikos priemonėmis ir instrumentais galime garantuoti visų kitų išteklių panaudojimą. Jų yra labai daug, reikia tik išmaniai juos panaudoti.
Universalių bazinių pajamų moksliniai tyrimai jau pradėti ir Lietuvoje, Kazimiero Simonavičiaus universitete, sutelkę tarptautinę mokslo grupę, kartu su Norvegijos, Suomijos, Latvijos, Estijos mokslininkais rengiame mokslinius projektus UBP eksperimentams ir įgyvendinimui. Tai mūsų pirmas ir realus žingsnis siekiant žmonių gerovės Lietuvoje.
Karantino sąlygoms švelnėjant, studijų organizavimo tvarka Kazimiero Simonavičiaus universitete nesikeičia – studijų procesas toliau vyks nuotoliniu būdu iki šio semestro pabaigos, t. y. 2020 m. birželio 29 dienos.
Kilus klausimams, maloniai prašome kreiptis į Studijų skyrių: el. p. studijos@ksu.lt arba tel. + 370 655 62117.
Kokybiška prezentacija – raktas į pardavimus, idėjos įgyvendinimą ir patikimą įvaizdį. Jeigu savo profesinėje veikloje turite pristatyti ataskaitas, idėjas, projektus, rezultatus prezentacijų formatu ir kas kartą sukate galvą, kaip geriau tai padaryti – šie mokymai kaip tik Jums!
Praktinių mokymų „Prezentacijos, kurios suveikia“ metu:
Po mokymų jūsų laukia registruoti kompetencijos pažymėjimai ir individuali konsultacija su lektore.
Mokymams nereikia jokių grafinio dizaino žinių ar specialių kompiuterinių programų.
Galėsite peržiūrėti mokomąją medžiagą 7 d. po mokymų.
Data: 2020 m. gegužės 26-27 d.
Sritis: Rinkodara ir komunikacija
Trukmė: 4 val.
Kaina: 59 eurai
Lektorė: Justė Gvazdaitytė, Media amatas įkūrėja
Daugiau informacijos ir registracija: https://bit.ly/2WJPL6m
Gegužės 27 dieną 18 val. kviečiame dalyvauti atviroje nuotolinėje konsultacijoje apie Integruotos kūrybos komunikacijos magistro studijų programą.
Konsultacijos metu studijų programos vadovas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos Instituto direktorius dr. Mindaugas Kazlauskas pristatys studijų programą, jos ypatumus, papasakos, kaip organizuojamos studijos ir atsakys į visus Jums rūpimus klausimus apie Integruotos kūrybos komunikacijos studijų programą ir studijas KSU.
Registracija privaloma. Registruotis galite čia.
