Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) kviečia lankyti privačių detektyvų kursus, organizuojamus pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą mokymo programą.
Kam naudinga dalyvauti kursuose?
Privačių detektyvų kursai atveria naujas profesines veiklos galimybes daugeliui teisę baigusių studentų, teisininkų bei yra puiki proga tarnybą baigiantiems ar jau baigusiems statutiniams pareigūnams praplėsti veiklos galimybes, toliau dirbant mėgstamą darbą.
Apie kursus
Privačių detektyvų kursai organizuojami bendradarbiaujant su saugos tarnyba „Rimano biuras“. Programos moduliai apima tiek teorinius, tiek praktinius detektyvinės veiklos aspektus: jos teisinius pagrindus, organizavimą, taktiką, techninių priemonių taikymą, informacinę veiklą, psichologiją, ekstremalų vairavimą, kovinę savigyną ir kt.
Mokymo programos dėstytojai išsiskiria aukšta kvalifikacija ir didele patirtimi ne tik akademiniame, bet ir praktiniame darbe teisės, teisėsaugos, kriminalinių tyrimų ir kriminalinės žvalgybos srityse.
Mokymus veda:
Andrius Tekorius
Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorius, turi dešimties metų akademinę patirtį kriminalinės žvalgybos ir informacijos saugumo srityse.
Prof. dr. Ryšardas Burda
Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, turi ilgametę praktinio darbo ikiteisminio tyrimo institucijose (Policijoje ir STT), kriminalistikos ir baudžiamojo proceso teisės dėstymo universitete patirtį.
Kursų trukmė – 110 akademinių valandų.
Daugiau informacijos apie privačių detektyvų kursus rasite čia
Būtina išankstinė registracija į mokymus:
Tel. +370 640 78 959, E-mail – krc@ksu.lt
2020 m. spalio 3 d. tarptautinės meno mugės „ArtVilnius’20“ metu Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo (Vilnius) vyks tarptautinė konferencija „Metamodernizmas – aktualumas šiandien. Kokios kūrybinio proto vystymo galimybės?”. Renginio metu užsienio ir šalies akademikai, meno ir verslo pasaulių atstovai kalbės apie kūrybinio proto svarbą technologijų eroje, aptars metamodernizmo apraiškas kultūroje ir visuomenėje, sąvokos tinkamumą mūsų kontekste.
Konferencijoje nagrinėjama šių laikų kultūrai apibūdinti akademikų pasiūlyta „metamodernizmo” sąvoka: jos bruožai ir praktiniai pasireiškimai šių laikų visuomenėje ir mene. Šiuolaikinis menas neretai suvokiamas kaip neaiškus, pernelyg konceptualus, siekiantis šokiruoti – renginio metu kultūros teoretikai, menininkai ir verslo atstovai aptars skirtingus mūsų laikų estetikos pasireiškimus, kūryboje ir meno vertinime vykstančius lūžius. Konferencijoje dalyvaus ir sąvokos autorius dr. Robinas van den Akkeris.
Neuromokslininkės iš Vokietijos dr. Karolien Notebaert ir dr. Nicole Van Hoeck kalbės apie kūrybiškumą krizinėse situacijoje ir mūsų smegenų ribas, Ermitažo menotyrininkė dr. Marina Čekmariova – apie vaizdinius mūsų kultūroje, o semiotikas dr. Dario Martinelli – metamodernizmą populiariojoje kultūroje.
„Mūsų karta, maitinta „Simpsonais“ ir „Pietų parku“, augo praėjusio amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose, mums postmoderni ironija ir cinizmas yra tarsi įgimta nuostata, tai, kas įaugę į kraują. Tačiau nepaisant, o tiksliau, būtent dėl to prasmės – nuoširdaus ir konstruktyvaus progreso ir išraiškos – ilgesys pradėjo formuoti dominuojančias šiandienos kultūros nuotaikas“ – teigia vienas metamodernizmo teoretikų Luke Turner.
Ornela Ramašauskaitė, konferencijos bendraorganizatorė ir investavimo į meno kūrinius platformos artXchange Global vadovė, pastebi, kad menininkai ir meno mylėtojai vis labiau atsigręžia į universalias temas, nors ir neneigia postmodernizmo pamokų. Medijos, globalizacija, simuliakrai, tiesos kvestionavimas jau nebėra temos per se, dabar svarbu asmeninė refleksija, kuri gali būti labai nuoširdi, autentiška ir atvira, nebebijant sentimentalumo.
Konferencijos bendraorganizatorė „Amres Art“ platformos įkūrėja Rasa Balčiūnienė-Baltė, rengianti metamodernizmo kūrybines sesijas vadovams, pabrėžia itin suaktyvėjusį kūrybinio proto aktualizavimą: „šiuolaikiniai verslininkai kaip niekad gerai suvokia, kad kūrybiškumas ir gebėjimas reflektuoti aplinką bei nujausti tendencijas yra augimo sąlygos, o labai dažnas vadovas tam prielaidas randa pasinerdamas į meno pasaulį.“
Tarptautinė konferencija „Metamodernizmas – aktualumas šiandien. Kokios kūrybinio proto vystymo galimybės?” vyks spalio 3 d. tarptautinės meno mugės „ArtVilnius’20“ metu.
Renginys bus transliuojamas ir internetu: https://us02web.zoom.us/j/88284180909
Daugiau informacijos: www.metamodernizmas.com ir https://www.facebook.com/events/334876194494679
Renginio programa čia.
Renginį finansuoja „Lietuvos kultūros taryba“, partneris – „ArtVilnius“
Arūnas Skuja
2020 m. rugsėjo 22 d. 10:15-11:45 val. vyks nuotolinė paskaita „Oro transporto reikšmė globalioje ekonomikoje ir dinamika iki 2020 m.” Kviestinis svečias – Arūnas Skuja, „Finnair“ generalinis direktorius Baltijos šalims ir Rytų Europai.
Paskaitoje diskutuosime apie Covid-19 įtaką aviacijai ir atsigavimo scenarijus; keleivių pasirinkimų bei prioritetų pokytį – kaip prisitaikyti prie naujovių; aptarsime oro bendrovių veiklos modelius, ateities perspektyvas. Na ir vyšnia ant torto – išgirsime pasakojimą apie „Finnair“ – modernią premium klasės skrydžių bendrovę ir sužinosime, kodėl 5 mln. gyventojų šalis Suomija turi Helsinkio skrydžių hub’ą.
Paskaita yra skirta Pramogų ir turizmo industrijų studijų programos studentams ir visiems neabejingiems šių industrijų aktualijoms. Pramogų ir turizmo patirčių kviestinių svečių paskaitų kurso kuratorė – doc. dr. Rasa Levickaitė.
Meeting ID: 861 8499 4188
Passcode: 906793
Paskaita nemokama.
Studentai yra kviečiami teikti paraiškas socialinėms stipendijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti.
Studentai, norėdami 2020 m. rudens semestrą gauti socialinę stipendiją, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki spalio 10 d. (imtinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos (toliau – IS ,,PARAMA“) ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą.
Valstybinio studijų fondo raštas čia.
Pramogų ir turizmo patirčių kurso kuratorė doc. dr. Rasa Levickaitė, Pramogų ir turizmo industrijų studijų programoje šalia akademinių komunikacijos teorijų ir verslo vadybos disciplinų prijungia patirčių paskaitų ciklas, kuriame Lietuvos, Kinijos, Italijos, JAV, Suomijos pramogų ir turizmo industrijos tyrėjai, verslininkai, oro linijų, viešbučių, kelionių organizatorių, svetingumo sektoriaus atstovai dalinsis naujienomis, aktualijomis, specifinėmis žiniomis, kas paklos praktinio suvokimo pamatus ir artimos turizmo ateities modeliavimo perspektyvas studentams ir akademinei bendruomenei.
Romualdas Įsoda
Šia savaitę KSU nuotolinės paskaitos patirčių kurse lankėsi svečias – TravelBakers.com vienas iš įkūrėjų ir vadovas Romualdas Įsoda.
TravelBakers.com – tai dalijimosi ekonomikos platforma, siūlanti kelionių receptus iš pirmų rankų, tai kelionių patirtys keliautojams, atradėjams ir nuotykių ieškotojams.
#travelbakers bendruomenėje kiekvienas gali susirasti bendraminčių ir draugų, atrasti pasaulio paslaptis ir dalintis kelionių patirtimi. Nuo šiol galima pamiršti visas savo baimes ir keliauti tiek, kiek tik širdis geidžia taip pat #travelbakers siūlo galimybę užsidirbti pinigų, paversti savo hobį asmeniniu verslu, naudotis nemokamu planavimo įrankiu ir unikaliu kelionių turiniu.
Šią savaitę Kazimiero Simonavičiaus universiteto bendruomenė, tęsdama gražią tradiciją, pasveikino pažangiausius praėjusio semestro studentus. Puikiais studentų pasiekimais džiaugėsi ir juos sveikino KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Verslo mokyklos direktorė Deimantė Žilinskienė, Teisės fakulteto prodekanas Olegas Beriozovas, Studijų plėtros skyriaus direktorė Ieva Nadvaravičiūtė. Studentams buvo įteiktos pažangumo stipendijos, skirtos apmokėti ateinančio semestro studijas.
Puikiais rezultatais praėjusį semestrą pasižymėjo: II-o kurso Aviacijos vadybos (AVV) studentė Donata Navelskytė, III-o kurso AVV studentė Aistė Rinkevičiūtė, IV-o kurso AVV studentė Marta Kovalchuck, II-o kurso nuotolinės AVV programos studentė Ana Marija Sokolovskaitė, III-o kurso Rinkodaros ir reklamavimo studentė Erik Miliuškevič, Antreprenerystės ir vadybos II-o kurso studentas Nikita Mudrak, II-o kurso Mados industrijos (MI) studentė Gabija Kvašinskaitė, II-o kurso MI studentė Jomantė Vaitkutė, III-čio kurso MI studentė Laura Naidzinavičiūtė, IV-o kurso MI studentė Ieva Puchniakė, II-o kurso Pramogų ir turizmo industrijų studentas Simas Cicėnas, III-o kurso Teisės studentė Žana Pachaleva, IV-o kurso Teisės studentė Liudmila Legkova, II-o kurso Organizacinės Inovacijos ir vadybos magistro studentai: Aleksandr Kunicki, Artūras Muravskis ir Dhruv Gupta.
Studentai džiaugėsi, jog šios stipendijos bus dar didesnė motyvacija pasitempti!
Doc. dr. Rasa Levickaitė
Turizmo ir svetingumo industrija skaičiuoja didžiausios profesionalaus turizmo istorijoje krizės šeštą mėnesį. Pasaulio turizmo organizacija tikslina duomenis teigdama, kad nedarbas turizmo sektoriuje pasauliniu mastu pasieks nebe planuotą 100 mln., o 120 mln. prarastų darbo vietų ir jau dabar metas galvoti, kaip turizmas bus pasiruošęs atsigavimo etapui. Tuo pačiu Tarptautinė oro transporto asociacija IATA skelbia, kad 2023-2024 m. sandūra gali pažadėti stebuklą, kuomet tarptautinė aviacija grįš į maždaug buvusį 2019 metų skrydžių režimą.
Apie turizmą ištikusias problemas ir kelerių metų perspektyvą kalbamės su ilgamete turizmo verslininke, Kazimiero Simonavičiaus universiteto vyresniąją mokslo darbuotoja doc. dr. Rasa Levickaite.
– Žinome, kad turizmas yra viena labiausiai nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusių industrijų. Gal galite trumpai apžvelgti esmines problemas?
Mano nuomone, turizmo industrijos sąstingį dėl pandemijos iš esmės lemia trys kritiniai veiksniai – veiklos modelių griūtis, pasaulinio masto neapibrėžtis ir komunikacijos praradimas. Tačiau reikia nepamiršti, kad krizės yra istorinės galimybės, kurios turizmą, tikiu, pakreips išskirtinai inovacijų kryptimi.
– Gal galėtumėte išsamiau įvertinti šiuos veiksnius?
Pirma, turizmo subjektai pirmą kartą istorijoje susidūrė su neprognozuojamo masto veiklos modelių griūtimi. Egzistavę verslo modeliai, konsuoliduotų paslaugų veikla, tiekimo grandinės, dešimtmečius susiklostę partnerystės tinklai, ištobulėjusios fizinio klientų aptarnavimo formos ir el. pardavimo platformos buvo sukurtos vienpusiam turizmo paslaugos teikimo judėjimui. Dėl pandemijos šis judėjimas tapo atvirkštinis, todėl iki pandemijos buvę efektyvūs verslo modeliai dužo į šipulius. Iš esmės turizmas istoriškai yra avansų verslas, todėl akimirksiu susiformavo pasaulinė skolos grandinė, kurios struktūrą staigiai perprasti tiek nukentėjusiems vartotojams, tiek sprendimų ieškančioms vyriausybėms tapo sunkiai įveikiamu uždaviniu.
Antra, turizmo subjektai dėl karantino ir ekstremalios situacijos negali užsitikrinti pajamų ir kovoja su pasaulinio masto neapibrėžtimi. Šalys laikėsi skirtingų karantino ribojimų, taiko ne vienodus sergamumo rodiklius, judėjimo tarp šalių ir saviizoliacijos politiką. Taisyklės keičiasi per dažnai, kad būtų įmanoma planuoti bent mėnesį į priekį. Organizacijos skatina darbuotojus reikalus spręsti nuotoliniu būdu, o keliauti – išimtinais atvejais. Vietinis poilsinis turizmas muša neregėtus rekordus, tačiau ne visų šalių infrastruktūra ir vartotojų lūkesčiai sutampa. Dėl to Pasaulio turizmo organizacija skelbia, kad 2020 m. tarptautinis turizmas iki metų pabaigos bus kritęs 78%.
Trečia, turizmo industrija tiek mikro, tiek makro lygiu visada buvo grindžiama komunikacijos svarba. Įprotis komunikuoti sulig pandemija per kelias savaites tiesiog pradingo. Vidinė
organizacijų komunikacija tapo šalta arba iš viso nevyko, tai galima pateisinti vadovybių stresu ir prioritetų nukreipimu į „degančias“ veiklas. Partnerių komunikacija tiek prislopo, kad vieni verslai net nesiteikė pranešti kitiems verslams, ilgamečiams partneriams, jog pusmečiui pristabdo įmonės veiklą. Ir pagaliau kai kurių valstybių lygiu, kuomet per vieną naktį turizmas tapo demonizuota industrija, kuri neva ne tik kad paskatino pandemijos plitimą, bet ir pasisavino vartotojų pinigus.
– Taigi, kokia prognozė turizmo industrijai?
Mokslininkai ir verslininkai vieningai sutaria, jog turizmas nebebus toks, koks buvo. Tačiau ateities modeliavimui pasitelkia kraštutinai skirtingas prognozes: vieni teigia, kad keliavimas bus retas, lėtas, gilus ir, be abejo, brangesnis, kiti mano – jog kelerių metų pauzė, kai būsime iki skausmo prisikeliavę valstybių viduje, keliautojams suteiks nenumaldomą norą pamatyti kuo daugiau, taigi turizmo intensyvumas, patirčių ir pramogų poreikis gerokai šoktels priešpandeminį laikotarpį.
– Mokslininkai tiria pandemijos poveikį turizmui, tačiau ar praktiniame lygmenyje patartumėte rinktis turizmo studijas, jei dabartis yra tokia sudėtinga?
Apie ateities scenarijus ir kaip tinkamai pasiruošti prakalbo pasaulio ir Lietuvos tyrėjų bei studijų programų rengėjų bendruomenė. Pavyzdžiui, šiais metais Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto kuruojama Pramogų ir turizmo industrijų bakalauro studijų programa koja kojon su pandemijos aktualija atliepia naują požiūrį. Šalia akademinių komunikacijos teorijų ir verslo vadybos disciplinų prisijungia patirčių paskaitų ciklas, kuriame Lietuvos, Kinijos, Italijos, JAV, Suomijos pramogų ir turizmo industrijos tyrėjai, verslininkai, oro linijų, viešbučių, kelionių organizatorių, svetingumo sektoriaus atstovai dalinsis naujienomis, aktualijomis, specifinėmis žiniomis, kas paklos praktinio suvokimo pamatus ir artimos turizmo ateities modeliavimo perspektyvas studentams ir akademinei bendruomenei. Reaguojant į turizmo sąstingį ir stojančiųjų abejones, į šią programą pratęstas stojimas iki 2020 m. rugsėjo 30 d. su dėstytojų teikiama išskirtine galimybe pasivyti praleistas rugsėjo mėn. paskaitas.
– Kaip įsivaizduojate turizmo ateitį?
Šiandien sunku pateikti vieną teisingą atsakymą, kaip bus ar kaip būtų geriausia. Dar anksti kalbėti, bet reikia sistemingai ruoštis, kurti visiškai naujus scenarijus. Turizmo renesansas nenumaldomai artėja, o po kelerių metų – reikės naujų veiklos modelių, kompetencijų, komunikacijos formų, todėl slides reiktų tepti vasarą ir aktualiai pasirengti artimai ir labai įdomiai turizmo industrijos ateičiai.
Kviečiame 2-3 kurso studentus teikti paraiškas gauti Erasmus+ programos stipendiją studijoms užsienyje 2020-2021 m. m. pavasario semestre.
Erasmus studijoms skiriama stipendija nuo 420 iki 520 EUR per mėnesį priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama. Studijoms galima vykti į universitetus, su kuriais KSU turi pasirašęs sutartis.
Dėmesio! Studentai, kurie jau buvo išvykę Erasmus studijoms ar praktikai, gali vykti antrą kartą. Planuojamų studijų laikotarpis ir ankstesnių Erasmus studijų/praktikos laikotarpis bendrai negali viršyti 12 mėnesių. Studijų laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 3 mėn. Daugiau informacijos apie Erasmus studijas rasite KSU tinklalapyje.
Atrankoje dalyvausiantys studentai turi užpildyti paraišką ir iki rugsėjo 20 d. atsiųsti el. p. international@ksu.lt.
Iškilus klausimams drąsiai kreipkitės el. p. international@ksu.lt arba tel. +370 686 34423.
Pirmiausiai noriu pasveikinti visus KSU bendruomenės narius – studentus, dėstytojus ir administracijos darbuotojus – su naujais mokslo metais! Į juos mes įžengiame neįprastomis sąlygomis, nes Covid-19 mūsų dar nepalieka ir toliau skatina demonstruoti mūsų Universitetui būdingą lankstumą bei gebėjimą greitai ir moderniai reaguoti į vykstančius pokyčius, koreguoja darbo ir studijų formas, bet jokiu būdu nestabdo mūsų studijų proceso, mokslo ir jo žinių sklaidos.
KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis
Norėčiau pasidžiaugti, kad praėję mokslo metai KSU buvo sėkmingi ir viruso įtaka nepadarė didelės žalos studijų procesams. Didžiuojamės, kad KSU be didelių nesklandumų per savaitgalį perėjo prie nuotolinio darbo formų, o studijų procesas nenutrūko, nenukentėjo, o kai kuriais atvejais net ir pagerėjo, išaugo studijų kokybė, padidėjo studentų pasitenkinimas, lankomumas ir motyvacija. Per šį laiką intensyviai tobulinome studijų metodikas ir nuotolinio darbo taisykles bei etikos reikalavimus.
Tikėtina, kad šie mokslo metai taip pat turės savo iššūkių, tačiau mes esame jiems pasirengę. Nors karantino sąlygos pakito, tačiau viruso grėsmė išlieka ir turi tendenciją didėti, todėl, nors ir nenoriai, bet mokslo metus pradedame kitaip nei visada, ir, užuot tradiciškai kvietę visus mūsų Universiteto bendruomenės narius susirinkti ir naujųjų mokslo metų pradžią sutikti visiems drauge, elgiamės atvirkščiai – saugodami Jus, siekiame išvengti didesnių žmonių sambūrių.
Saugumo užtikrinimas šiuo metu yra labai svarbus, todėl reaguodami į jį šiek tiek keičiame mūsų įprastas studijų formas ir, kai tai yra įmanoma, daugiau dirbsime nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, tokiu būdu rekomenduosime organizuoti teorines dalykų paskaitas, o praktinius užsiėmimus, projektines užduotis ir komandinio darbo formas, reikalaujančias fizinio atvykimo į Universitetą, sieksime sutelkti į naujas integruotas mokymo formas, kurias sąlyginai vadinsime „workshopais“ (arba kūrybinėmis dirbtuvėmis). Studijas planuosime taip, kad šie atvykimai būtų intensyvesni, bet vyktų ne dažniau kaip vieną ar dvi dienas per savaitę KSU auditorijose bei pasirūpinsime, kad būtų užtikrinamos sąlygos, leisiančios išlaikyti saugius atstumus tarp studijuojančiųjų bei dėstančiųjų.
Naujų taikomų studijų metodų bei ,,workshopų” tikslas – per šį laikotarpį gauti kūrybinį, studijų tikslus atitinkantį rezultatą, kurio siekiama remiantis iš anksto pateikta studijų medžiaga. Tokios darbo formos yra sudėtingesnės metodiniu požiūriu ir labiau reikalauja skirtingų kursų integracijos, naujų tarpdalykinio bendradarbiavimo koordinavimo pastangų, darbų ir kolektyvinio metodikų derinimo. Taip pat nuolatos tobuliname kokybinius mokymosi, dėstymo ir medžiagos pateikimo nuotoliniu bei gyvu – kontaktiniu būdu reikalavimus, skiriame didžiulį dėmesį kompiuterinės įrangos ir nuotolinio mokymosi platformų gerinimui, naudojimo patogumo užtikrinimui bei grįžtamojo ryšio tiek studentams, tiek dėstytojams teikimui.
Taip pat tai ne mažiau sudėtinga užduotis ir studijų tvarkaraščio planavimui, taigi, čia norime paprašyti didesnio akademinės bendruomenės – studentų bei dėstytojų – supratingumo dėl galimų tvarkaraščių keitimų pirmosiomis studijų savaitėmis, jeigu iškiltų jų tobulinimo poreikis. Suprantame, kad nemažai Jūsų jau nekantrauja pradėti naujus mokslo metus bei gauti visą informaciją apie tai, kaip tiksliai tai vyks. Užtikriname, kad laukti liko jau nedaug ir Studijų skyriaus darbuotojai rūpinasi, kad informacija apie mokymo tvarką ir pirminius tvarkaraščius pasiektų studentus kuo greičiau, o fakultetų vadovai padeda išspręsti metodinius tvarkos klausimus. Pabrėžtina tai, kad ir toliau išliksime lankstūs, greitai reaguojantys į Jūsų nuomones bei skatinsime visų mūsų Universiteto bendruomenės narių dialogą. Planuojamus pokyčius taikysime ne mechaniškai visoms studijų programoms ir kryptims, o individualizuosime pagal realius poreikius, reikalavimus ir galimybes. Pavyzdžiui, atsižvelgsime, kiek kiekvienų studijų pobūdis reikalauja praktinių užsiėmimų bei fizinio atvykimo į auditorijas, koks tikslingas jų intensyvumas, kokie reikalavimai specialios programinės įrangos, esančios KSU kompiuterių auditorijose, naudojimui. Be abejo, skirsis pirmakursių ir vyresniųjų kursų bei diplomantų studijų režimai, gyvo – kontaktinio darbo apimtys ir kita.
Atskira tvarka ir specialus tvarkaraštis rengiami pirmo kurso studentams. Tam, kad mūsų pirmakursiai galėtų tinkamai adaptuotis Universitete, pirmą mėnesį jiems bus numatyta daugiau kontaktinių užsiėmimų KSU patalpose. Jiems sudarysime tokį studijų tvarkaraštį, kuris leis optimaliai paskirstyti studijuojančiųjų srautus ir užtikrinti saugią socialinę distanciją.
Šios naujos mišrios ir integruotos studijų formos šiuo metu jau nėra naujiena – panašius metodus bando taikyti daugelis pasaulio ir Lietuvos aukštųjų mokyklų. KSU siekia, kad mūsų pasirinktos studijų metodikos būtų kuo efektyvesnės ir studijų kokybės, ir saugumo požiūriu.
Taigi, linkiu visiems sveikatos ir labai kokybiškų bei teikiančių pasitenkinimą studijų, tegul Covid-19 grėsmės šešėlis nesutrukdo sėkmingos jų pradžios.
Prisiminkite viena – mes, kaip privatus Universitetas, siekiame, kad kiekvienas KSU studentas ir dėstytojas būtų maksimaliai patenkinti, kad būtų atsižvelgta į visų poreikius ir galimybes, o svarbiausia, kad mūsų studentai suprastų ir pajaustų – studijos KSU – tai gyvenimo investicija, kuri leis kurti save, išrasti savo ateitį.
Didžiausios sėkmės!
Kazimiero Simonavičiaus universiteto
Rektorius Prof. Dr. Arūnas Augustinaitis
Rugsėjo 8-ąją 11 val., Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) kviečia visus Universiteto bendruomenės narius – studentus, dėstytojus, administracijos darbuotojus – kartu džiaugsmingai pasitikti naujųjų mokslo metų pradžią. Renginys vyks nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto Rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis kartu su akademinių padalinių vadovais šventinėmis kalbomis sveikins esamus studentus ir padrąsins pirmakursius, pradedančius naują, svarbų gyvenimo etapą.
Švęskime ir džiaugsmingai pasitikime naujus mokslo metus kartu!
Transliacija vyks per ZOOM platformą:
Passcode: 192659
Įvadinės savaitės programa čia.
2020 m. rugsėjo 1-ąją prie Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto prisijungė Pramogų ir turizmo bakalauro programos vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Levickaitė.
Rasa 2012-2015 m. dalyvavo kuriant Universiteto Kūrybinių ir kultūrinių industrijų, Pramogų ir turizmo industrijų, Mados industrijos, Verslo sociologijos bakalauro studijų programas bei Kūrybos ekonomikos, Integruotos kūrybos komunikacijos magistro studijų programas, plėtojo instituto veiklą ir dėstė pirmųjų komunikacijos programų laidų studentams.
Dr. Rasa Levickaitė nuo 2000 m. plėtoja įvairius turizmo verslo projektus. Dėl Covid-19 įtakos turizmui nusprendė aktyviau grįžti į akademinę ir pedagoginę veiklą.
Mokslinių interesų pagrindinės sritys:
Paskelbė daugiau nei 20 mokslinių darbų, stažavosi JAV (Eastern Illinois University, South University, University of Texas), Danijos (Copenhagen Business School), Prancūzijos (Paris Graduate School of Management), Jungtinės Karalystės (Kingston University), Turkijos (Istambul Aydin University), Italijos (Impact HUB Firenze) universitetuose ir tyrimų centruose, skaitė paskaitas Portugalijos, Olandijos, Vokietijos, Turkijos universitetuose. Pristato pranešimus tarptautinėse mokslo konferencijose kūrybos ekonomikos, kūrybinių ir kultūrinių industrijų, turizmo klausimais.
Pelniusi įvairius kitus valstybių ir universitetų apdovanojimus, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvių fondo stipendijas už akademinius pasiekimus.
Primename, jog priėmimas į Pramogų ir turizmo industrijos programą vyksta iki rugsėjo 14 -os dienos.
Daugiau apie Pramogų ir turizmo industrijos bakalauro studijų programą čia.
Studentai yra kviečiami teikti paraiškas tikslinėms išmokoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti.
Informuojame, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 16 d. (įskaitytinai) prasideda prašymų teikimas per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą tikslinei išmokai 2020 m. rudens semestrui pagrindinio priėmimo metu gauti.
Valstybinio studijų fondo raštas čia.
