Kai galvojame apie kiną, dažniausiai prieš akis iškyla garsūs režisieriai, aktoriai ir įsimintini filmų kadrai. Tačiau už kiekvieno sėkmingo filmo slypi profesionali kino vadybininkų komanda. Būtent jie užtikrina, kad filmas būtų nufilmuotas laiku neperžengiant biudžeto ribų, o visa komanda – nuo aktorių iki technikų – galėtų dirbti be trikdžių.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) nuo rugsėjo pradžios pradeda vykdyti Kino industrijos vadybos bakalauro studijų programą. Apie kino ateitį, darbą ir galimybes kino industrijoje kalbamės su Kęstučiu Drazdausku – vienu žinomiausių kino prodiuserių Lietuvoje, turinčiu daugiau nei trisdešimties metų patirtį.  Pasak jo, Lietuvos kino industrija šiuo metu išgyvena didžiulį pakilimą. „Nuo 2012 metų ši sritis išaugo net 40 kartų. Tai – kosminiai skaičiai“, – sako jis. Nors Lietuvoje kasmet sukuriama vis daugiau lietuviškų filmų, net 95 % Lietuvoje kuriamos kino produkcijos skirta eksportui. Lietuvą pasauliniai kino gigantai, tokie kaip kaip „Netflix“, HBO ar BBC renkasi dėl taikomos 30 proc. mokesčių lengvatos kino projektams,  miestų architektūrinės įvairovės ir vietos kino specialistų profesionalumo.

Mūsų šalyje buvo nufilmuoti visame pasaulyje populiarumo sulaukę serialai: „Černobylis“ (angl. Chernobyl), „Sisi“, „Keisti dalykai“ (angl. Stranger Things), „Jaunasis Volanderis“ (angl. Young Wallander), „Klarkas“ (angl. Clark) ir kiti.

„Filmuojant Lietuvoje reikia įvairiausių specialistų – nuo režisieriaus asistentų iki aikštelės vadybininkų“, – pasakoja Kęstutis. Jis taip pat mini, kad dalis Lietuvos kino industrijos specialistų sėkmingai tęsia karjerą ir užsienyje „Ši sritis globali – darbo pobūdis panašus visose šalyse“, –  sako K. Drazdauskas.

Kino vadyboje – spektras specialybių

Kino vadyba siūlo daugybę savirealizacijos galimybių: nuo gamybos, režisieriaus asistentų, iki lokacijų vadybininkų, kino gamybos vadovų ar linijinio prodiuserio.

Tačiau, kaip pabrėžia Kęstutis Drazdauskas, svarbiausia šiame darbe – meilė kinui.
„Ši sritis turi savo specifiką – darbas ne visada prasideda ryte, atostogų grafikas dažnai būna neprognozuojamas, o savaitgaliai projekto įkarštyje tiesiog neegzistuoja“, – pasakoja jis.

Pats K. Drazdauskas į kiną pasuko gana netikėtai – baigęs anglų kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete 1994 metais, sužinojo, kad į Lietuvą atvyksta filmuoti amerikiečiai.
„Tuo metu grojau grupėje, uždarbiavau versdamas filmus ir visai neturėjau noro dirbti biure pagal griežtą grafiką. Sėkmingai įsidarbinau kaip režisieriaus padėjėjas – iš esmės kaip vertėjas, o po  3 metų – 1997 m. jau dirbau pirmuoju režisieriaus asistentu amerikiečių seriale: sudarinėjau gamybos planus ir vadovavau visiems departamentams filmavimo aikštelėje.   2003 m. įkūriau kino gamybos įmonę „Artbox“, – prisimena Kęstutis.

Per 30 darbo kino industrijos srityje metų jam teko išbandyti įvairius  vaidmenis. „Kai dirbau kino gamyboje, turėjau labai aiškius laiko rėmus. Kai tapau prodiuseriu, viskas pasikeitė –  kol nebaigtas projektas, nėra nei atostogų, nei savaitgalių“, – sako jis. Vis dėlto Kęstutis neslepia – kino aikštelės jis ilgisi. „Ten tikrai linksma – nutinka daug nuotykių“, – šypsosi jis.

Darbas kino industrijoje be anglų kalbos – neįsivaizduojamas

Svarbiausia kino vadyboje – gebėjimas planuoti, matyti visumą ir efektyviai organizuoti procesus, kurie dažnai vyksta etapais. „Kadangi filmo kadrai dažniausiai filmuojami ne chronologine tvarka, vadybininkai turi sudėlioti filmavimo planą taip, kad jis būtų logiškas ir efektyvus. Geras kino vadybininkas turi gebėti numatyti viską iš anksto. Visada verta būti pasiruošus blogiausiam scenarijui ir siekti, kad jo neprireiktų“, – sako K. Drazdauskas.

Jis pabrėžia, kad kino industrijoje itin svarbios anglų kalbos žinios. „Be profesinės anglų kalbos čia tiesiog nėra ką veikti. Mokytis kalbos filmavimo aikštelėje nebus kada – ten jau teks mokytis kino žargono“, – teigia prodiuseris.

K. Drazdauskas mini, kad „grynųjų“ specialybių šiandien vis mažiau, o horizontalios kompetencijos – itin pageidaujamos. „Kuo platesnes žinias ir gebėjimus atsinešite, tuo stipriau jausitės ir lengviau susidorosite su nestandartinėmis situacijomis, kurios šioje srityje – kasdienybė“, – sako jis.

„Matematiniai gebėjimai – tikrai svarbūs. Jei skaičiai kelia stresą, verta gerai pagalvoti, ar ši sritis jums tinkama. Kompiuterinių programų išmanymas – dar vienas privalumas. Nors kino industrijoje naudojamos specifinės programos, jų principai yra panašūs“, – aiškina jis.

Taip pat itin svarbios derybinės kompetencijos. „Derybos – visko pagrindas. Gamybos vadovo ar linijinio prodiuserio pagrindinė funkcija – suvaldyti biudžetą, o jį tiesiogiai veikia įvairios aplinkybės – šalies, kurioje kuriamas filmas, geografija, ekonominė situacija, vietinių paslaugų kainos“, –  teigia jis.  Galiausiai, itin svarbus gebėjimas bendrauti, burti komandą ir įkvėpti kitus.

Kino ateitis – nuolat kintanti

K. Drazdauskas sako, kad kino industrijos ateitį sunku prognozuoti, nes ši sritis itin dinamiška. „Kas buvo aktualu prieš dvejus metus, šiandien jau gali būti pasenę“, – teigia jis ir pateikia pavyzdį: „Per COVID-19 pandemiją kino gamyba sulėtėjo, kino teatrai užsidarė, tad išpopuliarėjo internetinės kino platformos (angl. Streamers). Jos pradėjo masiškai užsakinėti turinį, siekdamos išlaikyti prenumeratorių dėmesį. Taip prasidėjo serialų bumas – turinio kūrimas internetinėms kino platformoms tapo pagrindine kino kryptimi. Tačiau po kelerių metų ilgi serialai žiūrovams pabodo. Nauja tendencija – mini serialai ir kelių serijų filmai. Jis taip pat pabrėžia, kad šiandien pagaminti filmą yra daug paprasčiau nei jį parduoti, tad ir čia aktualūs vadybiniai gebėjimai.

Kalbėdamas apie DI įtakotą kino industrijos ateitį, K. Drazdauskas sako,  kad į ją žiūri optimistiškai – audiovizualinio turinio kūrimas nevyks be žmogaus ir ateityje. „Kaskadininkai ar gyvūnų dresuotojai taps retenybe, bet vadyba išliks būtina. Reikalinga specialistų įgūdžių paletė plėsis – reikės naudotis visais įrankiais, taip pat ir DI. Tad jei kino turinį kurs žmogus, reikės ir  kino vadybininko“, –  sako jis.

Priėmimas į Kino industrijos vadybos studijų programą KSU universitete  jau vyksta. Daugiau apie studijų programą – čia.

K. Drazdauską kalbino Eglė Kudzmanienė