Dr. Helga M. Kauzonė, Kazimiero Simonavičiau universiteto mokslo prorektorė

Lietuvoje vis plačiau suvokiama, kad valstybės pažanga ir tarptautinis konkurencingumas yra neatsiejami nuo gebėjimo kurti, plėtoti ir komercializuoti mokslines žinias bei inovacijas. Vis dėlto didžiausia kliūtis inovacijų plėtrai išlieka atotrūkis tarp mokslo ir verslo. Nors inovacijos Lietuvoje kuriamos, jų kelias į rinką dažnai nutrūksta dar ankstyvame etape – trūksta mechanizmų, leidžiančių jas sėkmingai komercializuoti.

Reaguodamas į šį iššūkį, Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) įsteigė Mokslinių tyrimų ir inovacijų institutą (MTI), kuris tampa centrine ašimi, jungiančia strateginius mokslo branduolius, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir praktinių sprendimų kūrimą žinių ekonomikoje.

MTI peržengia universiteto ribas

Mokslinių tyrimų ir inovacijų institutas nėra tik dar viena universitetinė struktūra. Tai – vizionieriška iniciatyva, skirta dinamiškos, tarpdisciplininės ir į ateitį orientuotos mokslo infrastruktūros sukūrimui, kuri geba greitai reaguoti į globalius, nacionalinius ir sektorių iššūkius.

Institutas koordinuoja įvairių teminių branduolių veiklą: nuo sveikatos ir ilgaamžiškumo inžinerijos iki skaitmeninio pasitikėjimo, nuo regionų atsparumo iki kosmoso ekonomikos. Kiekvienas branduolys suburia tyrėjus, dėstytojus, studentus ir išorės partnerius, siekdamas kurti ne tik mokslinę, bet ir praktinę vertę. MTI instituto steigimas KSU žymi kokybinį lūžį – pereinama prie integruotos žinių ekosistemos.

Pažanga yra, bet jos nepakanka

Nors pastaraisiais metais matoma pažanga – daugėja investicijų į R&D (angl. Research and Development), stiprėja biotechnologijų ir lazerių sektoriai,  tačiau inovacijų komercializavimas išlieka vangus.

Tenka pripažinti, kad R&D finansavimas tiek verslo, tiek valstybės lygmeniu nėra pakankamas, kad sukurtų proveržio efektą. Proveržiui neužtenka vien sektoriaus entuziazmo – reikalinga nuosekli valstybės politika, struktūrinės investicijos ir koordinuota lyderystė.

Tai patvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Statistikos departamento ir ES inovacijų švieslentės duomenys:

• Lietuvos išlaidos MTEP 2023 m. siekė 1,07 % nuo BVP, nors ES vidurkis – 2,22 %.
• Verslo investicijos į MTEP sumažėjo nuo 0,50 % (2022 m.) iki 0,45 % BVP (2023 m.).
• Valstybės MTEP finansavimas sudaro 0,33 % BVP, kai ES vidurkis – apie 0,72 %.
• Inovacijų švieslentėje Lietuva pakilo į 18 vietą ES, indeksas augo +3,7 procentinio punkto, t. y. sparčiau nei ES vidurkis (+0,6 pp).
• Rizikos kapitalo investicijos sudaro net 137,6 % ES vidurkio, augo +17,3 % per metus.

MTEP kaip nacionalinis prioritetas

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) yra ne tik universitetų, bet ir valstybės pažangos pagrindas. Šiuolaikinė ekonomika remiasi žiniomis, technologijomis ir inovacijomis, todėl MTEP stiprinimas turi tapti nacionaliniu prioritetu.

Tokios iniciatyvos kaip KSU įkurtas Mokslinių tyrimų ir inovacijų institutas parodo universitetų galimybes veikti kaip praktinėms inovacijų platformoms, kuriose moksliniai tyrimai, studentų įtraukimas ir verslo partnerystės virsta apčiuopiamomis technologijomis ar paslaugomis.

Regionai – neišnaudotas potencialas

Ypač svarbu, kad tokios žinių ekosistemos būtų kuriamos ne tik sostinėje, bet ir Lietuvos regionuose, kur nėra mokslo institucijų arba jų potencialas lieka neišnaudotas. Regioniniai žinių centrai čia galėtų veikti kaip ekonominiai branduoliai, sujungiantys vietos verslą, viešąjį sektorių ir išorės mokslo partnerius, orientuotus į konkretaus regiono iššūkius bei galimybes. Atsižvelgiant į kiekvieno regiono specifiką – pramonės profilį, ekonominį aktyvumą, talentų srautą ar bendruomenės poreikius,  būtų galima kurti taikomąsias inovacijas, skirtas tiesioginiam vietiniam pritaikymui.

Keturios MTEP plėtros strateginės kryptys

1. Padidinti valstybinį MTEP finansavimą
   Tikslas – pasiekti 2 % BVP iki 2028 m., artėjant prie ES vidurkio. Nauda: sustiprės universitetų gebėjimas kurti patentų vertas inovacijas, padidės tarptautinių projektų laimėjimo tikimybė.
2. Aktyvinti verslo investicijas į mokslą
   Plėsti ir efektyvinti mokestines paskatas, supaprastinti paraiškų teikimą MTEP priemonėms. Siūlymas: prioritetas – vidutinėms įmonėms, kurios šiuo metu investuoja mažiausiai.
3. Sukurti regioninius žinių klasterius
   Lietuvai būtina kurti inovacijų centrus regionuose. Tikslas – sukurti regioninius „žinių mazgus“, kurie bendradarbiaudami su nacionaliniais ir tarptautiniais mokslo partneriais generuotų taikomąsias inovacijas, atliepiančias konkrečias vietos bendruomenių ir verslo reikmes.
4. Stiprinti tarpžinybinį koordinavimą
   Skatinti ministerijų sinchronizaciją rengiant inovacijų finansavimo programas, pvz., integruoti tyrimų rezultatų įgyvendinimo stebėseną nacionalinėje reformų darbotvarkėje.

Mokslas be verslo – teorija, o verslas be mokslo – stagnacija. Tačiau kartu jie kuria proveržį. Tam reikia ne vien pažadų, o sisteminio finansinio, institucinės ir politinės valios pagrindo.