Kovo 24-27 d. d. Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) dirbę lietuvių kalbos dėstytojai vedė jau paskutiniąsias paskaitas lietuvių kalbos kursų dalyviams – ukrainiečiams, kurie net penkis mėnesius universitete mokėsi lietuvių kalbos. Baigiamieji užsiėmimai buvo kupini emocijų, šypsenų ir šiltų žodžių dėstytojams. Projektas „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“ finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.

„Planuoju toliau mokytis lietuvių kalbos. Nuo pat pirmos atvykimo dienos į Lietuvą stengiausi jos išmokti“, – sako Sergii, kuris KSU baigė B2 lygio lietuvių kalbos kursus.

Kaip pasakoja projekto vadovė Jurgita Valatkevičiūtė, kursuose lietuvių kalbos mokėsi beveik 100 karo pabėgėlių iš Ukrainos, radusių prieglobstį Lietuvoje. Ji pabrėžia, jog kursų organizavimo patirtis buvo išskirtinė: „Mūsų universiteto komanda jaučiasi atlikusi prasmingą darbą. Šie kursai padės ukrainiečiams geriau pažinti mūsų šalį ir lengviau integruotis į visuomenę.“

Kursus lankė įvairių profesijų, skirtingo amžiaus žmonės, kuriuos vienija bendra skaudi patirtis – Ukrainoje vis dar vykstantis karas. „Kursuose turėjome mokytojų, gydytojų, slaugytojų, dizainerių, rašytoją, rašantį knygas vaikams, inžinierių, kino festivalių bei įvairių projektų organizatorių, kavinės darbuotojų, garbaus amžiaus asmenų, studentų. Visi jie turėjo vieną bendrą tikslą – išmokti susikalbėti su Lietuvos gyventojais“, – dalijasi savo patirtimi Jurgita.

Ji priduria, kad  artėjant kursų pabaigos dienai dalyviai jautėsi itin pakylėti: „Kai kuriems tai buvo pirmi užsienio kalbos kursai ir pirmas užsienio kalbos pažymėjimas jų gyvenime.“

Lietuvių kalbos kursus vedė profesionali keturių dėstytojų komanda: prof. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė, lituanistė – aktorė Inga Stankaitytė,  garsus kalbotyros specialistas prof. dr. Sergejus Temčinas ir lituanistė Tatjana Bogomolova.

Kursų, kuriuos organizavo KSU išskirtinumas – kognityvinė mokymo metodika, kurią parengė KSU dėstytoja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. Metodika grindžiama šnekamosios kalbos žodyno kaupimu, realių situacijų kūrimu. „Mokantis pagal šią metodiką, gramatika  ir taisyklės nėra esminis dalykas, o  klaidos –  natūrali mokymosi proceso dalis – į jas žiūrime kaip į galimybę. Kelis kartus padarius klaidą, trečią  kartą jau ir pats ją ištaisysi. Svarbiausia kaupti žodyną ir stengtis kalbėti. Tik vėlesniame kalbos mokymosi etape įvedama gramatika, mokomasi taisyklių,  – pasakoja J. Zabarskaitė. Profesorė džiaugiasi, kad jos sukurta  ir kursuose taikyta metodika pasiteisino – daugiau kaip 60 % kursų dalyvių pradėjo kalbėti lietuviškai. „Tai reiškia, kad kursų dalyviai ne tik gali atsakyti į klausimus, bet ir geba palaikyti pokalbį, bendrauti“, – sako profesorė.

Anot jos, kursų sėkmę lėmė ir dalyvių motyvacija. „Ukrainiečiai noriai mokosi lietuvių kalbos, nes kalba jiems reikalinga. Stipri motyvacija –  svarbus veiksnys mokantis užsienio kalbos. Dėl šios priežasties rezultatai geri“, – pabrėžia prof. J. Zabarskaitė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojai turėtų padėti ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos.  „Padarome jiems meškos paslaugą siūlydami kalbėti angliškai ar rusiškai. Kursų dalyviai pasakojo, kad lietuviai neretai patys nori praktikuoti anglų kalbą, todėl pasiūlo ukrainiečiams darbo aplinkoje bendrauti angliškai.“ Profesorė ragina būti kantriems ir skatinti ukrainiečius kalbėti lietuviškai: „Jei dirbame, bendraujame su ukrainiečiais – padėkime jiems mokytis lietuvių kalbos. Jie tikrai tai įvertins“, – teigia profesorė.

Ji pabrėžia, kad  Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai ne savo noru paliko namus, bet stengiasi integruotis Lietuvoje: randa darbus, kuria projektus, prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Pavyzdžiui, Ana, lietuvių kalbos kursų dalyvė, organizuoja ukrainietiško kino festivalį, o Olegas, fizioterapeutas, iš Visagino rašo knygas vaikams. Profesorė mini, kad kiekvienas kursų dalyvis atsinešė ir savo istoriją, kuri yra unikali, skirtinga ir atskleidžia vykstančio karo Ukrainoje žiaurumą.

Kursų dalyviai įspūdžiais apie baigtus kursus dalijosi lietuvių kalba. Visi jie patenkinti kursų kokybe ir taikyta dėstymo metodika. Sergii (25 m.) į Lietuvą atvyko iš Charkivo su žmona Ana prieš trejus metus. Kartu su žmona abu lankė  KSU organizuotus kursus. Šiuo metu jis vienoje iš Lietuvos įmonių dirba inžinieriumi, o Ukrainoje baigė Aviacijos akademiją. Lietuvių kalbos jis mokėsi nuosekliai, įdėdamas daug pastangų. „Tai jau ketvirti mano kursai. Pirmuosius apmokėjo darbdavys, vėliau mokiausi individualiai, o dabar baigiau ir KSU organizuotus kursus“, – pasakoja jis. Sergii sako, kad šie kursai buvo itin naudingi dėl dėmesio šnekamajai kalbai, o dėstytoja Jolanta taikė kognityvinės kalbos mokymosi metodiką, padėjusią praturtinti žodyną. Jis planuoja laikyti ir valstybinį kalbos egzaminą: „Man atrodo natūralu mokytis lietuvių kalbos. Nesuprantu, kaip galima gyventi Lietuvoje 5 ar 10 metų ir jos neišmokti“, – sako jis.

Eva (21 m.) į Lietuvą atvyko iš Kyjivo prieš trejus metus. Šiuo metu ji dirba CUP prekybos centre esančioje kavinėje barmene. Eva baigė A1 lygio kursus ir sako, kad palaikyti pokalbį jai jau nėra sunku. Ji šiltai atsiliepia apie savo dėstytoją Tatjaną Bogomolovą: „Mūsų dėstytoja buvo be galo šilta ir rūpestinga. Ji sukūrė tokią atmosferą, kad niekada nejutau jokios įtampos. Dėl to mokytis buvo lengva“, – pasakojo ji.  Eva planuoja toliau tobulinti lietuvių kalbą: „Kol gyvenu Lietuvoje, mokysiuosi. Tai buvo mano pirmieji kursai, ir esu labai patenkinta rezultatais. Darbe man labai svarbu susikalbėti su klientais.“

Tetiana (45), garsi Ukranos prodiuserė, kuri Lietuvoje gyvena antrus metus, pasakoja, kad jos ankstesnė lietuvių kalbos mokymosi patirtis buvo labai nesėkminga. „Atėjau į KSU iš kitų lietuvių kalbos kursų, kur iš esmės mokiausi lietuvių kalbos gramatikos. Lentelių ir taisyklių kalnas namie augo po kiekvienos pamokos, o aš auginau ne žinias, o baimę ir suvokimą, kad lietuvių kalba yra neįkandama. Kai buvau beprarandanti viltį pradėti kalbėti lietuviškai, per draugų draugus sužinojau, kad žinomas mokslininkas prof. dr. Sergejus Temčinas dirba KSU dėstytojų komandoje. Sėkmingai pavyko užsiregistruoti į kursus ir, nors buvau gerokai atsilikusi nuo bendramokslių, prie kurių prisijungiau, greitai juos pasivijau. KSU kursai man leido suprasti, kokia svarbi dėstymo metodika ir kiek žmonių dėl neefektyvaus dėstymo nepatiria kalbos mokymosi džiaugsmo. Mes mokėmės dainų, dirbome su tekstais, ir nesustodami kalbėjome. Man lietuvių kalba nebeatrodo tokia sunki kaip anksčiau“, – pasakoja Tetiana, kuri džiaugiasi dar ir tuo, kad ukrainiečių grupė susidraugavo ir toliau palaiko ryšius.

Projekto vadovė J. Valatkevičiūtė džiaugiasi baigtu projektu: „Netrūko iššūkių, jautrių momentų. Dažnai teko priimti sprendimus vadovaujantis ne tik taisyklėmis, bet ir žmogiškumu“, – sako ji. „Tikime, kad lietuvių kalbos žinios padės ukrainiečiams integruotis mūsų šalyje“, – teigia KSU atstovė.

Projektas: „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“.

Projektas finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.