Kazimieras Simonavičius ir jo moksliniai artilerijos meno tyrinėjimai – tai didžiausias senosios Lietuvos indėlis į bendrąją Europos ir pasaulio kultūrą. Būdamas pasaulio raketų ir kosmonautikos mokslo pradininku, savo išradimais pralenkęs laiką, šiandien Kazimieras Simonavičius yra nepelnytai primirštas.
Vilniaus bei Amsterdamo universitetuose Kazimieras Simonavičius studijavo matematiką, mechaniką, hidrauliką, architektūrą, optiką bei taktiką. Studijuodamas Olandijoje projektavo bei statė fortifikacijas, dirbo artilerijos inžinieriumi. Spėjama, kad grįžęs į Lietuvą, apie 1648 m. karaliaus Vladislovo IV jis buvo paskirtas Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės karališkosios artilerijos vado pavaduotoju.
Kazimiero Simonavičiaus veikalas, Didysis artilerijos menas. Pirma dalis (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), lotynų kalba, pasaulio šviesą išvydo Amsterdame 1650 metais, buvo išversta į prancūzų (1651), vokiečių (1676), anglų ir olandų (1729) kalbas, o XX a. – taip pat ir į lenkų kalbą (1963). Ši knyga išliko pagrindiniu artilerijos vadovėliu Europoje maždaug du šimtus metų po jos išleidimo. Knyga pateikė raketų, ugnies kamuolių ir kitų pirotechnikos priemonių gamybos standartus. Jau iš knygos pavadinimo galima numanyti, jog autorius planavo ir antrąją knygos dalį. Deja, antroji dalis, skirta fortifikacijai, karybai ir artilerijai, publikuota nebuvo.
Kazimieras Simonavičius buvo eruditas, neeilinio išsilavinimo žmogus, jau tais laikais savo veikale paminėjęs per 200 įvairių šaltinių. Kitais autoriais rėmėsi ir juos citavo pagarbiai, o tai XVII amžiuje buvo didelė retenybė – mokslininkai dažniausiai vogdavo vieni kitų idėjas ir atradimus, t. y. pateikdavo kaip savo.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas, orientuodamasis į šiuolaikišką visuomenę bei atliepdamas dinamiškos aplinkos keliamus kokybės standartus, pasirinko Kazimierą Simonavičių kaip asmenybę, savo idėjomis pralenkusią laikmetį, visuomenės mąstyseną. Tokiu siekia būti ir Kazimiero Simonavičiaus vardo universitetas.
Nuoroda į K. Simonavičiaus veikalą
Nuoroda į Vrublevskių bibliotekos publikuotą reportažą apie K. Simonavičių ir jo veikalą