Kęstutis Kazlėnas studijuoja magistrantūroje Kazimiero Simonavičiaus universiteto Organizacijų inovacijų ir vadybos studijų programoje. Magistro studijas KSU Kęstutis pasirinko siekdamas tobulinti savo sukurtą metodiką, paremtą šachmatų žaidimo principais.
„Džiaugiuosi, kad galiu studijuoti tai, kas man įdomu. Studijos papildo mano ilgametį savarankišką mokymąsi ir suteikia aiškią kryptį, kaip galiu tobulėti“, – sako Kęstutis.
Bakalauro laipsnį jis įgijo transporto inžinerijos srityje, tačiau po devynerių metų darbo patirties nusprendė grįžti prie akademinės veiklos. Šiuo metu Kęstutis dirba prie magistrinio darbo, kurio tema – sprendimų priėmimo įrankių vadovų veikloje medicinos sektoriuje kūrimas (darbo vadovė prof. dr. Lidija Kraujalienė) . Jis taip pat planuoja doktorantūros studijas.
Polinkis į mokslus nuo vaikystės
Smalsumas ir polinkis į mokslus Kęstučiui buvo būdingas nuo vaikystės. Būdamas penkerių, jis atrado šachmatus ir nuo to laiko su jais nesiskyrė – dalyvavo tarptautiniuose turnyruose Lietuvoje ir užsienyje, o būdamas aštuoniolikos pradėjo šachmatų žaidimo meno mokyti kitus. Pamažu jis suvokė, kad šachmatuose slypi daug vadyboje pritaikomų elementų, todėl natūraliai gimė jo metodika.
„Nuo mažens skaičiau enciklopedijas, o žingeidumas padėjo įgyti žinių ir suformuoti analitinį mąstymą, kuris vėliau tapo mano metodikos pagrindu“, – pasakoja Kęstutis.
Kaip gimė metodika?
Idėja kurti unikalią metodiką gimė iš ilgametės patirties mokant savo mokinius žaisti šachmatais. „Turiu 15 tūkstančių koučingo valandų. Praktika leido stebėti, kaip žmonės priima sprendimus, analizuoti jų mąstymo modelius ir ieškoti žaidimo pritaikomumo versle bei sprendimų priėmime. Supratau, kad šachmatuose slypi ne tik žaidimo grožis, paremtas mąstymu ir logika, bet ir modeliai, kuriuos galima taikyti versle“, – sako jis.
„Darbas su šachmatais padėjo išgryninti algoritmus, kaip žmonės mąsto, ir juos pritaikyti verslo plėtros bei asmenybės tobulinimo kontekste“, – aiškina Kęstutis. Jo metodika neapsiriboja vien šachmatų žaidimu – į ją integruota kognityvinė psichologija, neuromokslų elementai, vadyba ir komunikacija. Kompleksinis metodikos taikymas leidžia žmonėms geriau suprasti savo sprendimų priėmimo procesus, valdyti impulsyvumą ir lavinti strateginį mąstymą.
Praktinė metodikos nauda
Kęstutis savo klientus skirsto į kelias grupes. „Mokau žmones žaisti šachmatais ir tobulėti, taip pat dirbu su tais, kurie šachmatų principus naudoja sprendimų priėmimo procesų gerinimui bei organizacijos veiklos efektyvumo didinimui“, – sako jis.
„Pavyzdžiui, vienas klientas – draudimo bendrovės vadovas JAV – išmoko ieškoti daugiau alternatyvų prieš priimdamas sprendimus. Mokau savo mokinius, kad net jei atrodo, jog turi neginčijamai geriausią ėjimą žaidime, visuomet reikia rasti dar dvi alternatyvas. Taip mano klientai išmoksta šią taisyklę taikyti ir versle. Statistika rodo, kad žmonės, turintys alternatyvių sprendimų, dažnai pakeičia savo „vienintelį geriausią sprendimą“ ir iš to išlošia. Yra nemažai atvejų, kai tas papildomas alternatyvus pasirinkimas padėjo mano klientams sutaupyti didžiules pinigų sumas. Tai įrodo, kad metodika, kurios pagrindas – šachmatai, turi realią finansinę ir praktinę naudą.“
Nuotolinė tarptautinė patirtis
Didžioji dalis Kęstučio klientų gyvena užsienyje – JAV, Anglijoje ir kitose Vakarų šalyse, todėl mokymai dažniausiai vyksta nuotoliniu būdu. Tačiau kartais jis veda mokymus ir gyvai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, dirbdamas su medicinos specialistų komandomis. Įgyta patirtis leidžia nuolat tobulinti metodiką ir pritaikyti ją įvairiose srityse – nuo medicinos iki verslo organizacijų.
Ambicijos ir ateities vizija
Kęstutis tikisi patentuoti savo metodiką ir galbūt ateityje sukurti franšizę, kad kiti galėtų ja oficialiai naudotis. Tačiau jam svarbus ne tik galutinis rezultatas, bet ir nuolatinis procesas – tobulėti, eksperimentuoti, plėsti žinias.
„Man svarbiausia procesas – nuolat gerinti ir tobulinti metodiką, o ne pasiekti finišo tiesiąją. Metodika evoliucionuoja, reaguodama į praktinę patirtį ir klientų poreikius“, – sako Kęstutis.
„Tai, ką pradėjau kaip eksperimentą, šiandien jau kuria realią vertę klientams. Studijos KSU padeda rasti atsakymus į daugybę klausimų ir taikyti mokslinį požiūrį rengiant metodiką“, – priduria jis.
Kęstutis Kazlėnas balandžio 17 d. dalyvaus Jaunųjų mokslininkų konferencijoje KSU, kur pristatys savo kuriamos metodikos taikymo galimybes sveikatos sektoriuje.
