KSU nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. pradeda vykdyti dvi naujas studijų programas – bakalauro „Sveikatos priežiūros paslaugų vadyba“ ir magistro „Sveikatos apsaugos sistemos valdymas“. Apie tai, kodėl šiandien Lietuvai reikia naujų kompetencijų sveikatos vadybos specialistų, kalbamės su KSU mokslo prorektore dr. Helga M. Kauzone, turinčia 20 metų vadovavimo patirtį sveikatos apsaugos sistemoje.
Kaip vertinate šių naujų studijų programų poreikį Lietuvoje?
– Šių studijų poreikis Lietuvoje šiandien yra labai aiškus ir didelis. Sveikatos sektorius sparčiai keičiasi: daugėja privačių gydymo ir reabilitacijos įstaigų, plečiasi telemedicina, auga pacientų lūkesčiai paslaugų kokybei ir skaidrumui. Visa tai reiškia, kad sistemai būtini ne tik geri medikai, bet ir profesionalūs vadybininkai.
Šiuo metu daug vadybinių sprendimų gydymo įstaigose vis dar tenka patiems medikams, nors šiuolaikinė sveikatos sistema reikalauja strateginio mąstymo, žinių apie finansų ir duomenų analizę, gebėjimo planuoti paslaugas bei valdyti krizes. Jaučiamas akivaizdus profesionalių sveikatos vadybos specialistų trūkumas, ypač viešajame sektoriuje.
Ar Lietuvoje analogiškas sveikatos vadybos programas vykdo ir kiti universitetai? Kuo KSU sprendimas išsiskiria šiame kontekste?
– Daugelyje universitetų sveikatos vadyba dėstoma fragmentiškai – kaip dalis visuomenės sveikatos ar viešojo administravimo studijų. KSU pasirinko kitą kelią: sveikatos vadyba čia yra pagrindinė ir nuosekliai vystoma studijų kryptis – nuo bakalauro iki magistro.
Bakalauro studijos orientuotos į kasdienę sveikatos paslaugų ir procesų vadybą: pacientų srautus, kokybės užtikrinimą, kainodarą, kaštų skaičiavimą. Magistrantūra skirta tiems, kurie nori matyti visą sistemą – suprasti sveikatos politiką, finansavimo mechanizmus, inovacijų diegimą ir sistemos valdymą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu.
Svarbus išskirtinumas – praktinis studijų pobūdis. Studentai dirbs su realiais atvejais, simuliacijomis, projektiniais darbais, jiems dėstys ne tik akademikai, bet ir praktikai, turintys realios patirties sveikatos sistemoje.
Apibendrinant, KSU išsiskiria tuo, kad siūlo ne fragmentiškas žinias, o vientisą, praktika, realiais iššūkiais ir tarptautine patirtimi grįstą sveikatos vadybos studijų modelį, orientuotą į šiuolaikinės ir ateities sveikatos sistemos poreikius.
Kaip keičiasi pats sveikatos sektorius ir koks šiandien yra profesionalaus sveikatos vadybininko vaidmuo?
– Pasaulinė COVID-19 pandemija ir besikeičianti geopolitinė situacija labai aiškiai parodė, kad sveikatos sistema yra ne tik medicininė, bet ir sudėtinga organizacinė struktūra, kuri turi sklandžiai veikti net ir ekstremaliomis sąlygomis. Medikai neturėtų būti apkrauti vadybinėmis funkcijomis. Profesionalus sveikatos paslaugų vadybininkas leidžia gydytojams ir slaugytojams susitelkti į pacientų gydymą, tuo pačiu užtikrindamas, kad įstaiga veiktų efektyviai, tvariai ir būtų pasirengusi ekstremaliems scenarijams.
Jo vaidmuo – ne tik administruoti procesus, bet ir jungti mediciną, ekonomiką, technologijas bei žmones, suprasti, kaip veikia sveikatos draudimo sistema, kaip formuojamos paslaugų kainos, kaip planuojami pacientų srautai ir kaip organizacija turi veikti krizių, pandemijų ar karo grėsmių metu.
Būtent tokį vaidmenį ir tokias kompetencijas ugdo KSU studijų programos – rengdamos specialistus, kurie geba ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir aktyviai stiprinti sveikatos sistemos atsparumą, saugumą ir gebėjimą veikti sudėtingomis aplinkybėmis.
Kokių kompetencijų šiandien labiausiai trūksta sveikatos sektoriaus vadovams?
– Praktika rodo, kad daugelį vadovaujančių pareigų sveikatos priežiūros įstaigose užima aukštos kvalifikacijos medikai, tačiau jie ne visada turi pakankamai žinių ir įgūdžių strateginio planavimo, finansų valdymo, duomenų analizės ar pokyčių valdymo srityse. Dar daugiau – neretai stinga gilesnio supratimo, kaip sveikatos sistema veikia „iš vidaus“: kaip tarpusavyje sąveikauja finansavimo mechanizmai, reguliavimas, paslaugų organizavimas, žmogiškieji ištekliai ir technologijos bei kokią įtaką sprendimams daro tarptautinis kontekstas, Europos Sąjungos politika ir globalios sveikatos tendencijos.
Taip pat svarbios lyderystės ir komunikacijos kompetencijos – gebėjimas telkti komandas, dirbti spaudimo sąlygomis, matyti platesnį sistemos paveikslą. Į šiuos trūkumus kryptingai atsako KSU studijų programos.
Kokių karjeros galimybių gali tikėtis absolventai?
– Karjeros galimybės baigus šias studijų programas yra labai plačios. Absolventai gali dirbti gydymo, reabilitacijos, slaugos ar privačiose klinikose, viešajame sektoriuje, ministerijose, sveikatos politikos ar projektų valdymo srityse.
Tarptautiniu mastu – tarptautinėse organizacijose, sveikatos technologijų, farmacijos, skaitmeninės sveikatos ar telemedicinos įmonėse.
Svarbu ir tai, kad absolventai nėra „pririšti“ prie vieno karjeros kelio. Įgytos žinios leidžia lanksčiai derinti vadybą, analitiką, politikos formavimą ir inovacijas, o prireikus – kurti ir nuosavą verslą sveikatos sektoriuje. Magistrantūros absolventams atsiveria galimybės užimti strategines, vadovaujančias pozicijas, taip pat tęsti akademinį kelią doktorantūroje Lietuvoje ar užsienyje.
Kiek studijose bus praktikos?
– Praktinis aspektas yra vienas svarbiausių šių studijų dalių. Studentai nuolat dirbs su realiais atvejais, simuliacijomis, projektiniais darbais. Baigiamasis darbas tiek bakalauro, tiek magistro studijose yra praktinis projektas, skirtas realiai organizacijos ar sistemos problemai spręsti.
Mūsų tikslas – kad absolventas būtų pasirengęs realiam darbui ir problemų sprendimui nuo pirmos dienos.
Ar programos orientuotos tik į sveikatos sektorių, ar įgytos kompetencijos bus pritaikomos ir kitose srityse?
Nors studijų programos orientuotos į sveikatos sektorių, įgytos kompetencijos yra gerokai platesnės ir lengvai pritaikomos kitose srityse. Sveikatos sektorius yra viena sudėtingiausių ir labiausiai reguliuojamų sistemų, todėl jame įgyjamos vadybinės kompetencijos natūraliai tampa universaliomis ir vertingomis daugelyje kitų organizacijų.
Studijų metu ugdomi gebėjimai strategiškai planuoti, analizuoti duomenis, valdyti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, modeliuoti procesus, priimti įrodymais grįstus sprendimus, vadovauti pokyčiams ir veikti krizių sąlygomis. Tai kompetencijos, kurios reikalingos ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir viešajame administravime, socialinių paslaugų, švietimo, farmacijos, biomedicinos, sveikatos technologijų, inovacijų ir projektų valdymo srityse.
Ypač svarbu tai, kad studijose akcentuojamas sisteminio mąstymo ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo ugdymas. Absolventai mokosi matyti organizaciją kaip visumą, suprasti skirtingų procesų tarpusavio ryšius ir spręsti kompleksines problemas – šie gebėjimai itin vertinami bet kurioje šiuolaikinėje organizacijoje.
