Nuo 2020 metų Lietuvoje, kilus ginčams dėl vaikų skyrybų metu, prieš kreipiantis į teismą privaloma išbandyti šeimos mediaciją. Nors daliai žmonių ji vis dar atrodo formalus žingsnis, oficialūs duomenys rodo, kad beveik pusė šeimos ginčų mediacijoje baigiasi taikiais susitarimais.
Apie tai, kaip mediacija veikia praktikoje ir kodėl ji dažnai tampa geresne alternatyva teismui, kalbamės su teisininku, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesoriumi ir mediatoriumi dr. Roku Uscila.
Lietuva jau dvidešimt metų užtikrina mediacijos paslaugą. Ką tai pasako apie mūsų valstybę?
Tai reikšmingas valstybės brandos ženklas. Įtvirtindama privalomąją mediaciją, valstybė parodo pasitikėjimą savo piliečiais ir pripažįsta jų gebėjimą savarankiškai spręsti konfliktus. Šeimos ginčai yra vieni jautriausių, nes juose sprendžiami tarpusavio santykiai, vaikų interesai ir kiti kasdienio gyvenimo klausimai. Todėl svarbu, kad tokie konfliktai būtų sprendžiami dialogo būdu, kalbantis ir ieškant bendro sutarimo.
Kodėl mediacija laikoma veiksminga alternatyva teismui?
Teismo procesas neišvengiamai reiškia sprendimą, priimamą „iš viršaus“, o mediacijoje sprendimus formuoja patys ginčo dalyviai. Tokie sprendimai paprastai yra tvaresni ir lengviau įgyvendinami, nes jie pasiekiami susitarimo būdu. Teismo sprendimą žmogus vykdo, nes „taip reikia“, o mediacijoje priimtą sprendimą – nes taip pats nusprendė.
Mediacija veikia, ir tai galime iliustruoti faktais. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenis, į privalomąją mediaciją nukreipiami tūkstančiai atvejų, ir maždaug pusė šeimos ginčų baigiasi taikiais susitarimais. Tai reikšmingas rodiklis, atskleidžiantis mediacijos naudą.
O kas nutinka su kita visuomenės dalimi, kuri atsisako mediacijos?
Nors šeimos ginčuose mediacija yra privaloma kaip procedūrinis žingsnis prieš kreipiantis į teismą, pats susitarimas išlieka savanoriškas – nė viena pusė negali būti priversta susitarti. Tokiu atveju mediatorius išduoda pažymą, patvirtinančią, kad mediacija buvo bandyta arba kad kita šalis atsisakė joje dalyvauti. Tuomet ginčas perduodamas nagrinėti teismui, kuris sprendžia su vaikais susijusius klausimus (gyvenamosios vietos nustatymą, bendravimo tvarką, išlaikymą ir kt.).
Valstybė siūlo aštuonias nemokamas mediacijos valandas. Ar to užtenka?
Aštuonios valandos – geriau negu anksčiau buvusios šešios, bet realybėje labai dažnai jų nepakanka. Įsivaizduokime: besiskiriančios poros ginče yra daugybė klausimų, kuriuos reikia sureguliuoti – nuo būsto, paskolos, vaiko išlaikymo, bendravimo su vaiku tvarkos iki atostogų ar net persikėlimo į kitą valstybę. Visa tai reikia „sutalpinti“ į ribotą aštuonių valandų laiką.
Natūralu, kad dalis klausimų perkeliami į privačią mediaciją – ne todėl, kad žmonės nenorėtų valstybės apmokamos pagalbos, o todėl, kad jie pajunta prasmę tęsti derybas ir siekti susitarimo, tačiau valstybinis „krepšelis“ jau būna išsemtas.
Siekiant valstybei toliau gerinti mediacijos paslaugas, reikia rimtai žiūrėti ir į jos finansavimo didinimą. Šiuo metu mediatoriams nustatytas įkainis yra žemas, o juk kalbame apie aukštos kvalifikacijos specialistus, didelę įtampą ir atsakomybę.
Kas yra mediatorius ir kokių savybių jam reikia?
Lietuvoje mediatorių sąraše šiuo metu yra apie 650 specialistų. Didžioji jų dalis – teisininkai, tačiau tarp mediatorių yra ir psichologų, socialinių darbuotojų, kitų sričių profesionalų.
Norint tapti mediatoriumi, neužtenka vien noro. Reikia turėti universitetinį išsilavinimą, baigti specialius mokymus, išlaikyti valstybinį egzaminą, atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus.
Šiame darbe itin svarbios ir asmeninės savybės: gebėjimas klausytis, nekurti papildomos įtampos, valdyti pokalbį ir išlikti tvirtam.
Į mediaciją ateina žmonės, esantys didžiulėje emocinėje įtampoje – dvi energijos, dvi priešpriešos. Jei mediatorius pats tampa konflikto dalimi, pralaimi visi.
Todėl mediatorius turi veikti kaip neutralizuojanti jėga ir kartu sukurti saugią erdvę, kurioje žmonės gali kalbėti net apie labai jautrius, kartais ir intymius dalykus. Jis turi būti vedlys ir jokiu būdu nebandyti konfliktuojančioms šalims primesti savo sprendimo. Pagrindinė mediatoriaus pareiga – padėti žmonėms patiems susigaudyti ir rasti sprendimus.
