Doc. dr. Konstantinos Kalligiannis

Šiandien Aviacijos sektorius išgyvena bene sudėtingiausią laikotarpį nuo pat jos atsiradimo. Apie koronaviruso sukeltą krizę, galimus padarinius ir sprendimus pasakoja aviacijos ekspertas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Aviacijos vadybos studijų programos vadovas doc. dr. Konstantinos Kalligiannis.

Su kokiomis problemomis šiandien susiduria aviacija?

Dauguma aviacijos ekspertų mano, jog tai didžiausia krizė aviacijos industrijoje nuo pat jos atsiradimo. Sunku rasti tinkamus žodžius jai apibūdinti. Manau, kad vienintelis tinkamas žodis yra „chaosas“ (kaip graikas, geriau suprantu jo etimologiją ir kilmę graikų mitologijoje), reiškiantis „visiška netvarka ir sumaištis“. Yra daug problemų, su kuriomis dabar susiduria aviacija, bet svarbiausia yra tai, kad šiuo ypatingu istorijos momentu oro linijos, oro uostai ir antžeminio aptarnavimo paslaugų tiekėjai iš tikrųjų kovoja dėl išlikimo nes visi jie susiduria su didelėmis (skirtinga apimtimi kiekvienas iš jų) pinigų srauto ir likvidumo problemomis.

Ar įžvelgiate šioje situacijoje ir šviesiąją pusę?

Labai didžiuojuosi aviacijos industrijos organizacijų ir darbuotojų reakcija: jie iš tiesų atiduoda savo širdis, rizikuodami savo pačių sveikata, ir toliau dirba žmonėms, turintiems didelį poreikį skristi, dažniausiai dėl to, kad sugrįžtų namo pas savo šeimas. Daugybė oro linijų vykdo gelbėjimo skrydžius (pavyzdžiui, „Air Baltic“, „Aegean Airlines“ ir kt.), daugelis jų vykdo skrydžius, kad būtų pergabenta medicinos įranga ir priemonės (pavyzdžiui, „Smartwings“, kurios sukūrė didžiausią oro tiltą Čekijos Respublikos istorijoje tarp jos ir Kinijos, kad atgabentų milijonus respiratorių ir medicininių priemonių, kurias pasiūlė Kinijos Vyriausybė, taip pat „Air Serbia“, kurios į savo šalį atgabeno medicinos personalą ir pagalbą iš Kinijos).

Ar ši krizė turės ilgalaikių padarinių aviacijai? Kokių?

Manau, kad ši krizė turės keletą padarinių aviacijai trumpalaikėje perspektyvoje, bet vidutinio ilgumo ir ilgalaikėje perspektyvoje aviacijos industrija (kaip jau yra įrodžiusi visose didžiausiose pasaulinėse krizėse praeityje) turi išskirtinį sugebėjimą stipriai atsitiesti (tai įrodo visos krizės nuo aviacijos atsiradimo, pavyzdžiui, Naftos šoko recesijos, Persijos įlankos karai, Pasaulinės finansinės krizės, Rugsėjo 11-oji, SARS ir kt.).

Neabejotinai, trumpalaikėje perspektyvoje bus sunkių padarinių, tokių kaip žymus pasaulinės oro kelionių paklausos sumažėjimas, daug aviacijos darbuotojų neteks darbo, galiausiai oro susisiekimo kainos ženkliai išaugs ir pasaulis bus mažiau tarptautiškai susijungęs nei anksčiau. Esu tvirtai įsitikinęs (remiuosi aviacijos istorija), kad ilgalaikėje perspektyvoje aviacija toliau stipriai augs ir vystysis kaip tikėtasi bei išliks labiausiai jaudinančia tarptautine ir greitai besiplėtojančia industrija, kurioje bet kuris darbuotojas galėtų svajoti kurti savo karjerą.

Kaip manote, kokia bus aviacijos ateitis po krizės?

Turėčiau paminėti, kad aviacijos ekspertai turi skirtingą nuomonę šiuo klausimu. Vieni mano, kad ši krizė lems nuolatinius pokyčius aviacijoje, kurie pasireikš oro linijų ir pasaulinių skrydžių ženkliu sumažėjimu, o tai lems ir mažiau konkurencingą pasaulinę oro linijų rinką bei aukštesnes kainas. Dėl to žmonės skraidys mažiau nei iki šiol.

Šiuo požiūriu, pandemija taip pat lems griežtesnį oro keleivių duomenų tvarkymą (bus ilgiau trunkantis ir nepatogus), kelionių apribojimai išliks kur kas ilgesnį laikotarpį nei tikėtasi, ir net kai viruso protrūkis bus pažabotas per artimiausius kelis mėnesius, periodiškai vėl gali kilti protrūkiai (koronaviruso ar naujų virusų, pavyzdžiui, hantaviruso), vieni miestai ir šalys bus paveiktos labiau nei kiti. Judėjimo laisvė, daugiausiai tarptautinė, bet taip pat ir vidinė, gali staiga pakisti ar būti apribota.

Oro uostai ir oro linijos turės išvystyti labiau sofistikuotus mechanizmus ir taikyti technologinius sprendimus nustatant, ar keleivis gali skristi, remiantis jo pilietybe, gyvenama šalimi, sveikatos būkle, pastarąja kelionės istorija ir daugeliu kitų faktorių. Todėl kai kurie keleiviai saugodami savo privatumą apskritai gali atsisakyti skristi.

Dar daugiau, visuomenėje gali išaugti germofobija (mikrobų ir bakterijų baimė, – aut. past.), kaip tai nutiko praeityje dėl Ebolos ir SARS, dėl to žmonės gali vengti skrydžių ir kelionių apskritai.

Verslo kelionės taip pat gali būti paveiktos, nes įmonės įpras prie virtualių susitikimų ir nuotolinio darbo (o tai, mano nuomone, nėra blogai).

Tai yra visi pagrindiniai pesimistinio požiūrio argumentai, kurie, esu įsitikinęs, bus trumpalaikiai, kaip ir ankstesnėse krizėse aviacijos istorijoje. Prisimenu, kad savo studijų baigiamąjį darbą pateikiau 2001-ųjų rugsėjo 14 dieną, penktadienį, o vos prieš tris dienas, antradienį, įvyko Rugsėjo 11-osios įvykiai. Tuo metu visi mano draugai ir giminės patarinėjo man, kad pakeisčiau industriją, nes aviacija niekuomet neatsigaus. Kaip reagavau į visus tuos patarimus? Tęsiau savo aviacijos studijas dar aukštesniu lygiu, kad būčiau dar labiau kvalifikuotas ir pasirengęs karjerai aviacijoje. Jau beveik 20 metų jaučiuosi palaimintas, kad dirbu šioje nuostabioje industrijoje ir laimingas, kad ignoravau artimųjų patarimus šiuo klausimu.

Kaip manote, ką reikia padaryti, kad aviacijos industrija įveiktų šią krizę?

Nepaisant to, kad stipriai palaikau aviacijos dereguliaciją ir liberalizavimą, manau, kad atsižvelgiant į šios krizės mastą (teisiškai tariant, force majeure), esu įsitikinęs, kad vyriausybės turėtų įgyvendinti dosnias ir neatidėliotinas priemones, kad paremtų aviacijos industrijos atsaką į didžiulį finansinį spaudimą dėl koronaviruso paplitimo. Mano nuomone, vyriausybės turi apsvarstyti svarbų socialinį ir ekonominį aviacijos vaidmenį. Svarbu apsaugoti aviacijos sektorių tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, nes jis teikia šalims kritinę infrastruktūrą bei kuria daug darbo vietų, taip pat verslo ir socialinį ryšį. „Corsair“ vadovas laikosi nuomonės, kad, norint išsaugoti aviacijos sektorių šiuo metu, reikia Maršalo plano. Sutinku su šia nuomone.

Kiek laiko prireiks aviacijai, kad atsigautų po šios krizės?

Analizuojant ankstesnių pandemijų istorinius oro eismo duomenis, matome, kad pasaulinis oro eismas visuomet pilnai atsigauna per metus po krizės ir toliau auga tokiu pačiu tempu, kaip ir prieš krizę. Vis dėlto, dabartinė koronaviruso pandemija jau dabar turi didesnę įtaką, kuri, tikėtina, augs dar labiau, nei visos prieš tai buvusios pandeminės krizės. Todėl labai sunku tiksliai prognozuoti. Tai taip pat yra medicininis ir farmacinis klausimas, todėl neturiu reikalingos kompetencijos, kad galėčiau prognozuoti, kiek laiko sveikatos industrijai prireiks, kad išspręstų šią problemą.

Ar tai pirmas tokio masto iššūkis aviacijos istorijoje?

Aviacija ir žodis „krizė“ yra tampriai susiję, bet aviacijos profesionalai yra mokomi ir aprūpinami reikalingomis žiniomis bei įranga, kad sėkmingai įveiktų tokias krizes ir pasirinktų, vystytų ir įgyvendintų tinkamiausius nenumatytų atvejų planus. Visos krizės, kurias minėjau anksčiau, sukėlė didelius iššūkius, kuriuos aviacijos industrija sėkmingai įveikė. Trumpai tariant, bendras strateginis požiūris, kurį aviacijos kompanijos įgyvendino įveikdamos šias krizes, didina jų išmanymą ir leidžia tapti produktyvesnėmis bei efektyvesnėmis.

Darbuotojai taip pat suprato, kad aviacijos darbo rinka po tokių įvykių tampa labiau konkurencinga ir reikli, todėl jie didina savo industrines žinias ir išmanymą bei tarpasmeninius ir vadybinius įgūdžius, kad užsitikrintų darbą aviacijos industrijoje po krizės ir ženkliai padidindami organizacijos efektyvumą ir našumą.